Bhuvanešvarė
Bhuvanešvarė (skr. भुवनेश्वरी = IAST: Bhuvaneśvarī) – hinduistinė šaktinė deivė, viena iš dešimties mahavidjų. Jos vardas aiškinimas kaip visatos, pasaulio valdovė (bhuvana- 'pasaulis, visata, žmonija' + īśvarī 'valdovė').[1]
Ikonografiškai vaizduojama ryškiai raudona, trimis akimis, galva papuošta brangakmenių karūna. Ant antakio (ar prie galvos) vaizduojamas mėnulis, veide – šypsena. Rankose laiko raudoną lotosą ir ąsotį su brangakmeniais (kitur teigiama, kad turi 20 rankų, kuriose laiko kalaviją, ietį, vėzdą, diską, kriauklę, lanką, strėles, žirkles, tridantį, kuoką, vainiką, atlieka turtus nešančią ir padrąsinančią mudras). Dešinę koją pasidėjusi ant indo su brangakmeniais. Kitur vaizduojama laikanti akstiną ir kilpą.[1]
Apie Bhuvanešvarę žinomas tik pastarųjų amžių mitas: Saulei (Sūrjai) pasirodžius dausose, rišiai paaukoję somą pasaulio sukūrimui. Sūrja sutvėrusi tris pasaulius Šodasės šaktės dėka. Po to, kai pasauliai buvo sukurti, deivė įgijusi Bhuvanešvarės pavidalą. Ši deivė siejama su regimuoju, apreikštuoju pasauliu. Bhuvanešvarė siejama su Žeme (Prithvi), fiziniais elementais (mahabhūtomis), gamta, prigimtimi (Prakrite). Ji vadinama tokiais epitetais kaip Mahamaja („Didžioji Maja“), Sarvešė („visa ko valdovė“), Bhuvanešė („pasaulio valdovė“), Sarvarūpa („visų pavidalų“), Višvarūpa („pasaulio pavidalo“). Bhuvanešvarės stotroje deivė garbinama kaip sudaranti visus elementus (bhūtas), Saulę ir Mėnulį. Devybhagavata puranoje teigiama, kad visas pasaulis kyla iš Bhuvanešvarės, joje laikosi ir jopi ištirpsta. Bhuvanešvarė tapatinama su žemiškojo pasaulio grožiu ir gėrybėmis, tekstuose pabrėžiamas šios deivės patrauklumas, grožis.[1]
Nepanašu, kad Bhuvanešvarė labai garbinta iki mahavidjų kulto susikūrimo. Į Bhuvanešvarę savybėmis panaši Pietų Indijos tekstuose paminėta Prapančešvarė („penkių pasaulių valdovė“). Kaip ir Bhuvanešvarės, jos sėklinė mantra (bydža) yra hrim.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
