Betygalos II piliakalnis
Kitos reikšmės – Alkos kalnas (reikšmės).- Kitos reikšmės – Betygalos piliakalniai.
| Betygalos II piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Betygalos II piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Raseinių rajonas | ||
| Seniūnija | seniūnija | ||
| Aukštis | 18-25 m | ||
| Plotas | 107x73 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis m.e. | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
| Registro Nr. | AR880/5566 /A364P | ||
Betygalos II piliakalnis, arba Alkos, Aukos kalnas – piliakalnis ir alkas (M141) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Betygalos, Dubysos regioniniame parke. Piliakalnis yra archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis paminklas, 2000 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 5567 [1]).
Šis piliakalnis primena pailgą kalvą, yra prie pat naujųjų Betygalos kapinių, dar vadinamas Alkos arba Aukos kalnu. Jis yra už 300 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio. Šlaite stūkso Piliakalnio koplyčia.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį – stačiašlaitę kalvą, esančią Dubysos intako Vaškutės dešiniojo kranto slėnio pakraštyje, iš trijų pusių juosia upelio slėnio daubos, šiaurės pusėje yra aukštuma. Šlaitai į slėnį statūs, 20–25 m, šiaurinis galas nuo aukštumos pakyla apie 5 m aukščio. Aikštelė orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30 x 33 m dydžio, jos šiauriniame krašte yra pylimo liekanų. Pasak J. Basanavičiaus, čia stovėjusi XIII a. – XIV a. rašytinių šaltinių minima Aukaimio pilis.[2]
II piliakalnis – greičiausiai tai pirmojo piliakalnio įtvirtintas papilys. Jis įrengtas aukštumos kampe. Piliakalnį iš pietryčių, pietvakarių ir šiaurės vakarų juosia daubos. Šlaitai į daubas statūs, 18–25 m aukščio. Aikštelė beveik trikampė, nulyginta, 107x73 m dydžio, jos pietvakarinis kraštas 7 m aukštesnis. Pašlaitėje yra puslankio formos 90 m ilgio, 16 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šlaite (kapinių pusėje) stovi 1860–1866 m. pastatyta penkiakampė Jankovskių koplyčia. Griovys rytinėje dalyje 5 m plotyje viršuje užpiltas. Kalnas apaugęs mišku, aikštelės dalis palei koplyčią dirvonuoja.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1909 m. atliko Liudvikas Kšivickis, aprašė Tadas Daugirdas, 1967 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[3] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Tvarkymo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2017–2018 m. buvo vykdomi piliakalnio tvarkymo darbai.[4] Įrengta takų ir laiptų sistema, jungianti abu piliakalnius ir kapines, pašalinti vaizdą užstojantys medžiai ir krūmai, pertvarkyta vieta prie aukuro.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 164
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2, p. 40.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 132.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 5567 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 40 (Nr. 82)
- ↑ Betygalos piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 psl.
- ↑ Betygalos piliakalniai tvarkomi ir pritaikomi lankymui
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Lyduvėnų II piliakalnis 23 km Padubysio piliakalnis 10 km |
Tytuvėnų piliakalnis 28 km Zvėgių piliakalnis 11 km |
Diauderių piliakalnis 36 km Vaitiekūnų piliakalnis 24 km |
| |||||||
| Raseinių piliakalnis 14 km Kalnųjų piliakalnis 18 km |
|
Ambraziūnų piliakalnis 17 km Vosbučių piliakalnis 16 km | |||||||||
| Gabrieliškių piliakalnis 13 km | Kejėnų piliakalnis 5 km Ročiškės piliakalnis 4 km |
Darbutų I piliakalnis 7 km Betygalos piliakalnis 0,3 km | |||||||||
