Betarpiškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Betarpiškumasteismo proceso nuostata, teisės principas. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, civilinio proceso metu priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (LR CPK 14 straipsnis „Betarpiškumo principas“).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]