Beryslavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Beryslavas
ukr. Берислав
   Beryslav ist gerb.png   
Hram Beryslav.jpg
Beryslavo cerkvė

Beryslavas
46°50′0″N 33°25′0″E / 46.83333°N 33.41667°E / 46.83333; 33.41667 (Beryslavas)Koordinatės: 46°50′0″N 33°25′0″E / 46.83333°N 33.41667°E / 46.83333; 33.41667 (Beryslavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Chersono sritis Chersono sritis
Įkūrimo data: 1784 m.
Gyventojų (2011): 13 457
Plotas: 9,1 km²
Tankumas (2011): 1 479 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BeryslavasVikiteka

Beryslavas (ukr. Берислав) – miestas pietų Ukrainoje, Chersono srityje, Kachovkos tvenkinio vakariniame krante, 70 km į rytus nuo Chersono. Turi rajono pavaldumo statusą; Beryslavo rajono administracinis centras. Praeina plentas, nuo Naujosios Kachovkos atsišakojantis į Nikopolį, už 12 km yra Kazackajos geležinkelio stotis. Yra laivų prieplauka. Mechanikos, statybinių medžiagų, maisto (aliejaus) pramonė. Verčiamasi žvejyba, javų, vynuogių auginimu. Yra krašto muziejus[1], XVIII a. medinė cerkvė, netoliese (Červonyj Majake) yra XVIII a. Biziukivo vienuolynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IIIIV a. dabartinio Beryslavo vietose buvo ostgotų sostinė Danparštatas. Vėliau čia apsistodavo klajokliai. XIV a. buvo Tochtamyšo rezidencija Dogangečitas. XV a. vietovė buvo žinoma kaip „Vytauto muitinė“, nes čia buvo perkėla per Dnieprą iš totorių žemių. Vėliau kraštą užėmė Krymo chanatas, 1484 m. pastatyta Hazy Kermeno (krym. Ğazı Kermen) tvirtovė. Iš jos būdavo stabdomi kazokų laivai Dniepre. 1695 m. tvirtovę užėmė Mazepos vedami kazokai. 1784 m. gyvenvietė užimta Rusijos imperijos ir pervadinta Beryslavu. Miesto statusas suteiktas 1938 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 61 psl.