Bermudų trikampis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bermudų trikampio žemėlapis

Bermudų trikampis (taip pat Mirties trikampis, Atlanto kapinės, Velnio trikampis) – vakarų Atlante, netoli JAV pietryčių pakrantės esantis rajonas, apimantis 1,2 mln. km² plotą. Jo ribos brėžiamos nuo Bermudų salų šiaurėje, link pietų Floridos, o iš ten į rytus per Bahamų salas, palei Puerto Riką iki 40 laipsnių vakarų ilgumos ir atgal į Bermudus.

Regionas garsus tuo, kad jame vyksta paslaptingi laivų ir lėktuvų dingimai. Šiems dingimams paaiškinti keliamos įvairiausios hipotezės, nuo neįprastų oro sąlygų iki ateivių pagrobimų. Skeptikai tvirtina, kad dingimų Bermudų trikampyje nėra daugiau nei kituose pasaulinio vandenyno rajonuose ir dingimus aiškina natūraliomis priežastimis. Tokios pačios nuomonės laikosi JAV pakrančių apsaugos tarnyba ir „Lloyd’s“ draudimo kompanija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip manoma, 1780 m. Bermudų trikampyje paslaptingai nuskendo pirmasis laivasGeneral Gates“, o po 60 metų rastas kitas visiškai sveikas, nepažeistas laivas be įgulos narių.

1945 m. gruodžio 25 d. pakilo 5 bombonešiai “Flight 19“. Lėktuvo įgulas sudarė 3 žmonės, pakilus tankūs kamuoliniai debesys kabojo 2500 pėdų aukštyje, vėjo greitis buvo apie 35 m/s. Apie 16 val. gavus pranešimą, buvo galima suprasti, kad eskadrilė pametė kursą, o vadas nežino kaip grįžti į bazę. Dingus ryšiui nebebuvo jokių vilčių išvysti lėktuvus, nes kaip tik tuo metu turėjo baigtis jų kuro atsargos. Tą patį vakarą, surasti dingusią penkių lėktuvų eskadrilę, iš Floridos oro uosto pakilo patrulinis lėktuvas „Martin Mariner“, o jo lakūnai pastebėjo ore įvykusį sprogimą. Šio lėktuvo nuolaužų taip pat niekas nepastebėjo.

Pirmasis apie „paslaptingus dingimus“ Bermudų trikampyje užsiminė Associated Press korespondentas Džonsas, kuris 1950 m. šį regioną pavadino „velnio jūra“.

1962 m. gegužės 27 d. paslaptingai dingo didžiausias JAV karinių pajėgų lėktuvas „C-133“, su 25 tonas sveriančiu kroviniu, o po pusantrų metų toje pačioje vietoje, paslaptingomis aplinkybėmis buvo atrastas antrasis „C-133“.

Po Antrojo pasaulinio karo be pėdsakų dingo per 100 lėktuvų ir laivų, apie 1000 žmonių. Tai tebesitęsia ir pastaruoju metu, kai suintensyvėjo pervežimai jūromis, bei oru ir vis rūpestingiau ieškoma dingusiųjų. Daugelis lėktuvų dingdavo iki pat dingimo momento esant normaliam ryšiui, su baze ir oro uostu. Kai kurie pranešdavo jog prietaisai nustojo veikę, kad kompasai sukasi vilkeliu, ar dangus darosi geltonas ir ūkanotas, vandenynas, kuris ką tik buvo ramus, „atrodo negerai“.

Didelė dalis istorijų apie šiuos dingimus yra abejotino tikrumo.

Tyrimai ir naujienos[taisyti | redaguoti kodą]

Majamio universiteto meteorologas daktaras D. Rutas nurodo, kad svarbiausia katastrofų tame rajone priežastis – vyraujančios ten meteorologinės sąlygos su joms būdingais nelauktais staigiais oro pablogėjimais palyginti nedidelėse teritorijose. Ten dažnai kyla viesulai ir uraganai. 1975 m. gegužės pradžioje uraganas Fort Lauderdeilo aerodromui ir buvusiems jame lėktuvams padarė trijų milijonų JAV dolerių nuostolių, nepaisant to, kad pačiame mieste nebuvo nė vėjelio.

Kaip mano Romas Raitas, JAV Kranto apsaugos 7-ojo rajono spaudos atstovas vienoje iš spaudos konferencijų; šis okeano sektorius, jeigu panagrinėtume jį įprastose ribose linijos viduje: Bermudų salos, Floridos pusiasalis ir Puerto Riko sala, – iš pirmo žvilgsnio pasižymi labai dideliu katastrofų kiekiu, bet antra vertus, nereikia užmiršti koks tankus čia aviacijos ir jūrų transporto kelių tinklas. Tūkstančiai laivų vagoja vandenis netoli nuo Floridos ir skraido tūkstančiai lėktuvų. Daugelį įvykstančių čia nelaimingų atsitikimų galima priskirti ypatingoms gamtinėms sąlygoms šiose vietose. Iš jų svarbų vaidmenį vaidina ir Golfo srovė, ir ryškiai juntamos kosmoso jėgos, sukeliančios netikėtas audras. Dėl didesnio negu daugumoje kitų Atlanto vandenyno rajonų kosminių jėgų „įsikišimo“ Karibų jūros orai kartais nenuspėjami ir dažnai pilotus bei jūreivius stichijos siautėjimas užklumpa netikėtai.

Beje, dabar Bermudų trikampio rajonas ypač atidžiai stebimas iš dirbtinių Žemės palydovų. Greičiausiai tai yra svarbiausia priežastis, kad paskutiniuoju metu katastrofų skaičius šiame rajone sumažėjo.

Versijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tikintieji, kad katastrofų (ypač – nepaaiškintų) Bermudų trikampyje statistiškai vyksta daugiau, nei kitose pasaulio vietose, kelia šias hipotezes:

Magnetizmas. Bermudų trikampis yra viena iš dviejų vietų pasaulyje, kur kompaso rodyklė rodo tiksliai į šiaurę. Kai kurių lėktuvų pilotai teigdavo, kad kompaso rodyklė kaip pašėlusi sukdavosi ratu, o kai kurie prietaisai nustojo veikę. Visa tai bandoma paaiškinti magnetinio žemės lauko anomalijomis.

Infragarsas. Kai dėl vandenyne vykstančio žemės drebėjimo laivas pradeda vibruoti, jūreiviai negali ištverti galingo infragarso. Laivai gali būti puikūs infragarso rezonatoriai, tačiau ši hipotezė nepaaiškina nė vieno lėktuvo katastrofos.

Metanas ir eteris. Laivų katastrofos siejamos su staiga pasikeitusiu vandens tankiu. Milžiniškiems metano burbulams pakilus į paviršių, vandens tankis staiga sumažėja, laivas netenka plūdrumo ir nuskęsta. Pasiekus vandens paviršių jis atmosferoje sugeba sudaryti gigantišką vakuumo juostą, todėl tai veikia pilotus.

Be šių hipotezių spekuliuojama ir įvairiomis fantastinėmis: laiko ir erdvės kintamumas, slieko tuneliai ir kt.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]