Pereiti prie turinio

Bergamo Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bergamo Alpės
Bergamo Alpės
Bergamo Alpės visame Alpių masyve
Gleno ežeras Bergamo Alpėse

Bergamo Alpės (it. Alpi Bergamasche, Alpi Orobie) – pietų Klintinių Alpių kalnagūbris Italijos šiaurėje, tarp Komo ežero, Oljo upės slėnio ir Valtelinos (Ados upės) slėnio. Pietuose leidžiasi į Lombardijos priešalpinius masyvus. Iškyla iki 3052 m (Kokos viršūnė).[1] Bergamo Alpių ilgis apie 80 kilometrų.

Bergamo Alpės sudarytos iš senovinių kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Reljefas alpinio tipo. Kalnagūbryje prasideda Ados intakai Brembas ir Serijus. Šlaitai iki 2300 m aukščio apaugę miškais (žemiau – ąžuolų, kaštainių, bukų, aukščiau – spygliuočių). Viršutinėje dalyje plyti subalpinės ir alpinės pievos.[2]

Turizmo ir žiemos sporto svarbiausias centras – Fopolas.[3]

  1. Orobie AlpsEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. Бергамские_Альпы, Большая советская энциклопедия, T. III (Бари—Браслет). – Москва: Советская энциклопедия, 1970
  3. Bergamo Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003