Bergamo Alpės
Išvaizda
Bergamo Alpės (it. Alpi Bergamasche, Alpi Orobie) – pietų Klintinių Alpių kalnagūbris Italijos šiaurėje, tarp Komo ežero, Oljo upės slėnio ir Valtelinos (Ados upės) slėnio. Pietuose leidžiasi į Lombardijos priešalpinius masyvus. Iškyla iki 3052 m (Kokos viršūnė).[1] Bergamo Alpių ilgis apie 80 kilometrų.
Bergamo Alpės sudarytos iš senovinių kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Reljefas alpinio tipo. Kalnagūbryje prasideda Ados intakai Brembas ir Serijus. Šlaitai iki 2300 m aukščio apaugę miškais (žemiau – ąžuolų, kaštainių, bukų, aukščiau – spygliuočių). Viršutinėje dalyje plyti subalpinės ir alpinės pievos.[2]
Turizmo ir žiemos sporto svarbiausias centras – Fopolas.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Orobie Alps. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Бергамские_Альпы, Большая советская энциклопедия, T. III (Бари—Браслет). – Москва: Советская энциклопедия, 1970
- ↑ Bergamo Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003