Berenikė (Egiptas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Berenikė
Βερενίκη, Berenice Troglodytica, Baranis
Baranis.jpg
„Netyroji įlanka“ kurios pakrantėje stovėjo Berenikė

Berenikė
Koordinatės: 23°54′38″ š. pl. 35°28′34″ r. ilg. / 23.91056°š. pl. 35.47611°r. ilg. / 23.91056; 35.47611Koordinatės: 23°54′38″ š. pl. 35°28′34″ r. ilg. / 23.91056°š. pl. 35.47611°r. ilg. / 23.91056; 35.47611
Vieta: Egiptas, Raudonosios Jūros muchafaza
Regionas: Aukštutinis Egiptas
Istorija
Statytojas: Ptolemėjas II Filadefas
Medžiaga: smiltainis, klintis
Pastatytas: 275 m. pr. m. e.
Sugriautas: VI a.
Laikotarpis: antika
Tauta: egiptiečiai, romėnai, graikai
Informacija
Kasinėjimų datos: 1818, 1994 m.

Berenikė arba Trogloditų Berenikė (sen. gr. Βερενίκη, arab. برنيس‎ = Baranis, lot. Berenice Troglodytica – 'urvinių Veronika') – senovės uostmiestis Raudonosios jūros pakrantėje, dabartinio Egipto pietryčiuose, 260 km į rytus nuo Asuano, prie Ran Baso iškyšulio ir „Netyrosios įlankos“ (lot. Sinus Immundus). Tai buvo toliausiai į pietus nutolęs Romos imperijos uostas.

Tai buvo klestintis antikinis uostas, aprašytas įvairių antikinių autorių – Strabono, Plinijaus Vyresniojo, Stepono Bizantiečio. Uostą 275 m. pr. m. e. įkūrė Ptolemėjas II Filadefas ir pavadino savo motinos Berenikės I-osios garbei. Troglodytica pavadinta, matyt, pagal vietos gyventojus, gyvenusius urvuose (tiesa, pirmuosiuose šaltiniuose minima kaip Trogodytai). Apylinkėse buvo kasami smaragdai, topazai. Pro Berenikę ėjo svrabus prekybinis kelias iš Viduržemio jūros šalių ir Egipto į Etiopiją, Arabiją, Indiją. Uostas buvo pasiekiamas 11 dienų keliu iš Koptoso (Kifto) prie Nilo upės. Per dykumas einančiame kelyje buvo įrengti šuliniai, nakvynės vietos. Tarp I a. pr. m. e. ir II a. Berenikė buvo vienas pagrindinių prekybos taškų tarp Aukštutinio Egipto, Arabijos ir Indijos. 137 m. imperatorius Adrianas įrengė Adriano kelią (Via Hadriana), sujungusį Berenikę su Antinopoliu (prie Nilo). „Eritrėjos jūros periple“ rašoma, kad Berenikė esanti tuoj į šiaurę nuo berberų šalies (Barbarijos). VI a. Berenikė buvo apleista.

1818 m. Berenikę atrado italų archeologas Džiovanis Batista Belconis. Rastos šventyklos ir jos skulptūrų liekanos, Tiberijaus vardo, graikiški ir egiptietiški įrašai. Vėliau tyrinėjant rasta prekių iš Malabaro kranto (pipirų, indiškų krepšių, tekstilės, indų, tikmedžio, kokosų, brangakmenių, tamiliškų įrašų), ladano, siriškų kėnių dervos.