Beržerė
Beržerė (pranc. bergère) – prancūziškas fotelis[1].
Beržerės skirtos sėdėti atsipalaidavus, jų sėdynės gilesnės ir platesnės nei paprastų fotelių. XVIII a. beržerės buvo meuble courant, baldai, skirti stumdyti po kambarį, kad būtų patogioje vietoje, o ne formaliai stovėtų prie kambario sienų kaip papuošalas.[2]
Pavadinimas pranc. bergère 'piemens kėdė' buvo sugalvotas XVIII a. viduryje Paryžiuje, kur beržeres sukūrė iš XVII a. pabaigos komodinės kėdės (pranc. chaise de commodité).
Konstrukciniai ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Atlošas ir ranktūriai uždari (paprasti foteliai (fauteuil) paprastai turi atvirus ranktūrius), jie ir sėdynė aptraukti apmušalu. Atlošo šonai ir viršus, ranktūrių priekis ir viršus neaptrauktos medienos.
- Atlošo ir ranktūrių atviros medienos dalys profiliuoto skerspjūvio arba raižytos, dažytos ar auksuotos, iš buko, vaismedžių, riešutmedžio ar juodmedžio medienos, poliruotos.
- Ant ranktūrių po alkūnėmis gali būti pritvirtintos siauros pagalvėlės.
- Ant sėdynės padėta minkšta suderintos formos sėdimoji pagalvė, kuri nėra pritvirtinta prie sėdynės.
Įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Egzistavo beržerių variantai:
- bergère à oreilles ('su ausimis') – su atlošo šoniniais kyšuliais, aptrauktais apmušalu ir nukreiptais į priekį, iš šonų pridengiančiais sėdinčiojo veidą.[3][4][5]
- bergère confessionale ('išpažinties beržerė') – atlošo šonai ir viršus atlenkti pirmyn, sudaro gana uždarą erdvę, lyg klausyklos išpažinčiai klausyti.[6][7] Šitokios beržerės dar vadintos bergère guérite ('sargybinio beržerė'), nes priminė sargybinio būdelę, arba 'portjė beržerė' nes lyg ir tiko protjė sėdėti prie durų, kur traukia skersvėjai ir šaltis.
- bergère à la reine – beržerė paprastu plokščiu atlošu.
- bergère en cabriolet – beržerė paprastu įgaubtu atlošu. Tokios beržerės buvo labiau įprastos Liudviko XV kambariuose.
- marquise – beržerės su žemu įgaubtu atlošu, kuris tolydžiai pereina į ranktūrius.[8]
-
Bergère confessionale tipas -
Marquise tipas
Beržerės pasirodė Paryžiuje regentystės laikais (1715–23 m.), įgijo vieningą rokoko stilių su dominuojančiomis kreivėmis, o Liudviko XVI laikais tapo labiau stačiakampėmis.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Po madam Pompadur mirties sudarytame inventoriaus sąraše minimi fauteuil en bergère (Pierre Verlet, French Furniture and Interior decoration of the 18th Century (Fribourg:Office du Livre 1977:177.
- ↑ Verlet 1977, „Furniture of comfort and elegance“ pp 173ff; the bergère is discussed pp. 177–79.
- ↑ 1 bergère à oreilles nuotrauka[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2 bergère à oreilles nuotrauka[neveikianti nuoroda]
- ↑ 3 bergère à oreilles nuotrauka Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1 bergère confessionale nuotrauka
- ↑ 2 bergère confessionale nuotrauka[neveikianti nuoroda]
- ↑ Model timeline in Madeleine Jarry, Le siège français (Fribourg: Office du Livre) 1973, following p. 356
- Abbott, James Archer (2007). Jansen Furniture. New York: Acanthus Press. ISBN 978-0-926494-45-9.
- Pegler, Martin M; Carboni, Ron (2006). The Fairchild Dictionary of Interior Design (2nd leid.). New York: Fairchild Fashion Group. ISBN 978-1-56367-444-0.