Bela Achmadulina

Bela Achmadulina
Gimimo vardas	Изабелла Ахатовна Ахмадулина
Gimė	1937 m. balandžio 10 d. Maskva, TSRS
Mirė	2010 m. lapkričio 29 d. (73 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinės
Pilietybė	Sovietų Sąjunga  Rusija
Sutuoktinis (-ė)	Jevgenijus Jevtušenka (1955–1958) Jurijus Nagibinas (1959–1968) Eldaras Kulijevas (1973) Borisas Mesereris (1974–2010)
Vaikai	Ana, Jelizaveta
Veikla	poetė, eseistė, vertėja
Alma mater	Maksimo Gorkio Literatūros institutas
Žymūs apdovanojimai
Valstybinė Rusijos federacijos premija Rusijos Federacijos prezidento premija TSRS valstybinė premija Tautų draugystės ordinas
Vikiteka	Bela Achmadulina

Bela Achmadulina (rus. Белла (Изабелла) Ахатовна Ахмадулина, 1937 m. balandžio 10 d. – 2010 m. lapkričio 29 d.) – Rusijos poetė.

Gimė totoriaus ir rusės–italės šeimoje. Mokyklos metais dirbo žurnaliste laikraštyje „Metrostojevec“, pradėjo rašyti eiles. 1960 m. baigė Maksimo Gorkio Literatūros institutą. 1959 m., būdama 22 metų, Bela Achmadulina parašė vieną žymiausių savo eilėraščių По улице моей который год… („Tiek metų – žingsniai, tolstantys gatve…“), kuris 1975 m., įdainuotas Alos Pugačiovos, panaudotas filme „Likimo ironija arba Po pirties“. 1964 m. Bela Achmadulina suvaidino Vasilijaus Šuškino filme „Gyvena toks vaikinas“ (Живёт такой парень). 1962 m. išleido savo pirmąjį poezijos rinktinį „Styga“. XX a. 8-ajame dešimtmetyje Bela Achmadulina persikėlė į Gruziją, vertė gruzinų poetų (Nikolozo Baratašvilio, Galaktiono Tabidzės, Iraklio Abašidzės ir kt.) eiles.

Bela Achmadulina rėmė tarybinius disidentus, rengė juos ginančius straipsnius bei pasisakymus laikraštyje „New York Times“, „Laisvės radijuje“, „Amerikos balse“. 1988 m. dalyvavo tarptautiniame poezijos festivalyje Kvala Lumpūre. Paskutiniuosius metus sunkiai sirgo, viešumoje nesireiškė. Mirė 2010 m., palaidota Novodevičės kapinėse.

1955–1958 m. buvo ištekėjusi už Jevgenijaus Jevtušenkos, 1959–1968 m. – už Jurijaus Nagibino, 1973 m. – už Eldaro Kulijevo, nuo 1974 m. – už Boriso Mesererio. Susilaukė dviejų dukterų – Anos (nuo Nagibkino) ir Jelizavetos (nuo Kulijevo).

Achmadulinos kūryboje vyrauja savianalizės, poetinio pašaukimo temos, jausmingai perteikiama romantinė gėrio ir blogio, dvasingumo ir moralinio nuopuolio priešprieša, archajiški kalbos elementai derinami su šnekamąja intonacija. Vėlesnėje kūryboje atsispindi konkreti gyvenimo patirtis, išgyvenimai reiškiami paprastesne, epiškesne forma. Parašė esė apie rusų rašytojus. Achmadulinos eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.

Bibliografija

• «Струна» (Styga, 1962)
• «Озноб» (Šiurpas, 1968)
• «Уроки музыки» (Muzikos pamokos, 1969)
• «Стихи» (Eilės, 1975)
• «Свеча» (Žvakė, 1977)
• «Сны о Грузии» (Gruzijos sapnai, 1977, 1979)
• «Метель» (Pūga, 1977)
• almanachas «Метрополь» («Много собак и собака» – Daug šunų ir šuo, 1980)
• «Тайна» (Paslaptis, 1983)
• «Сад» (Sodas, 1987)
• «Стихотворения» (Eilėraščiai, 1988)
• «Избранное» (Rinktiniai, 1988)
• «Стихи» (Eilės, 1988)
• «Побережье» (Pakrantė, 1991)
• «Ларец и ключ» (Raktas ir skrynelė, 1994)
• «Шум тишины» (Tylos gaudesys, 1995)
• «Гряда камней» (Akmenų vora, 1995)
• «Самые мои стихи» (Labiausiai mano eilės, 1995)
• «Звук указующий» (Garsas nurodantis, 1995)
• «Однажды в декабре» (Kartą gruodį, 1996)
• «Созерцание стеклянного шарика» (Stiklinio rutulio stebėjimas, 1997)
• «Собрание сочинений в трёх томах» (Kūrinių sąvadas trijuose tomuose, 1997)
• «Миг бытия» (Būties mirksnis, 1997)
• «Нечаяние» (eilės-dienoraštis, 1996–1999)
• «Возле ёлки» (Už eglės, 1999)
• «Влечет меня старинный слог» (Traukia mane senovinis skiemuo, 2000)
• «Друзей моих прекрасные черты» (Draugų manųjų nuostabūs bruožai, 2000)
• «Стихотворения. Эссе» (Eilėraščiai. Esė, 2000)
• «Зеркало. XX век» (Veidrodis. XX amžius: eilės, poemos, vertimai, pasakojimai, esė, pasirodymai, 2000)
• «Озябший гиацинт» (Nušalęs hiacintas, 2008)
• «Пуговица в китайской чашке» (Saga kiniškame puodely 2009)
• «Избранное» (Rinktiniai: eilėraščiai, poemos, esė, vertimai, 2009)
• «Ни слова о любви» (Nė žodžio apie meilę, 2010)

Nuorodos

• Bela Achmadulina. „Tiek metų – žingsniai, tolstantys gatve…“ Archyvuota kopija 2017-04-12 iš Wayback Machine projekto.