Bejershofas
| Bejershofas Botkinas vok. Beyershof rus. Боткино | |
|---|---|
  Bejershofas Botkinas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Oziorsko rajonas |
| Pašto kodas | 238136 |
| Tel. kodas | +7 40142 |
Bejershofas arba Botkinas (vok. Beyershof, nuo 1946 m. Боткино) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Oziorsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Novostrojevo kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bartos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Jurgaičių valsčiaus dvaras. Priklausė Trempų parapijai.[3] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Novostrojevo apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Darkiemio apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Darkiemio rajonas | TSRS |
| 1946–2008 m. | Novostrojevo apylinkė Oziorsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Novostrojevo kaimo gyvenvietė Oziorsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||
| 1863 m. | 1905 m. | ||
|---|---|---|---|
| 64 | 68 | ||
| |||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Jürgen Schlusnus, Beyershof
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.