Bejershofas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bejershofas
Botkinas

vok. Beyershof
rus. Боткино

Bejershofas
Botkinas
54°26′00″š. pl. 21°49′00″r. ilg. / 54.433333°š. pl. 21.816667°r. ilg. / 54.433333; 21.816667 (Bejershofas)Koordinatės: 54°26′00″š. pl. 21°49′00″r. ilg. / 54.433333°š. pl. 21.816667°r. ilg. / 54.433333; 21.816667 (Bejershofas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Oziorsko rajonas
Pašto kodas 238136
Tel. kodas +7 40142

Bejershofas arba Botkinas (vok. Beyershof, nuo 1946 m. Боткино) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Oziorsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Novostrojevo kaimo gyvenvietės kaimas. [1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bartos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Jurgaičių valsčiaus dvaras. Priklausė Trempų parapijai. [3] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Novostrojevo apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Darkiemio apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Darkiemio rajonas TSRS
19462008 m. Novostrojevo apylinkė
Oziorsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Novostrojevo kaimo gyvenvietė
Oziorsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1863 m. ir 1905 m.
1863 m. 1905 m.
64 68


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Jürgen Schlusnus, Beyershof

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]