Beinikiemis (Sčastlivojė)
| Beinikiemis rus. Счастливое vok. Beinigkehmen, Beiningen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Nemano rajonas |
| Altitudė | 35 m |
Beinikiemis (vok. Beinigkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Beiningen, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Счастливое) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Lunino kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas, nuo 1929 m. liepos 1 d. Gerskulių kaimo bendruomenės, 1946–2008 m. Lunino apylinkės teritorija.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–2008 m. | Lunino apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Lunino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||
| 1905 m. | 1910 m.[5] | ||
|---|---|---|---|
| 21 | 33 | ||
| |||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 35 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Beinikiemis GenWiki
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.