Beicavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Beicavimas – tai sėklų, sodinukų dezinfekavimas prieš sėją ar sodinimą. Padeda sunaikinti grybinių, bakterinių, virusinių ligų pradus ir apsaugoti jaunus augalus nuo ligų. Būna cheminis bei terminis beicavimai.

Cheminis beicavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cheminis beicavimas, sėklose ar gumbuose esančių ligų pradų naikinimas chemikalais – beicais. Yra trys rūšys:

  • sausasis cheminis beicavimas – sėklos apveliamos smulkiai sumaltais beico milteliais. Paprastai jie blogai prikimba prie sėklos ar gumbo, teršia aplinką.
  • šlapiasis cheminis beicavimas – sėklos ar svogūnai pamirkomi skystame beice. Šis būdas beveik nevartojamas.
  • drėgnasis cheminis beicavimas – sėklos apipurškiamos beico suspencija – mechaninių beico ir vandens mišiniu. Tai plačiausiai vartojamas būdas.

Terminis beicavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminis beicavimas (sin. šiluminis beicavimas) mirkymas karštame (iki 50 °C) vandenyje arba apdorojimas karštu oru. Nuo to sunyksta gilesniuose sėklų, gumbų sluoksniuose esantys ligų pradai. Beicuojama spec. mašinomis, aparatais įrenginiais. Beicuojant laikomasi tokių darbo apsaugos taisyklių kaip ir dirbant su pesticidais.