Bebutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1907 m. pavyzdžio bebutas su makštimi (šiuolaikinė kopija)

Bebutas (rus. бебут) – kreivas dviašmenis kaukazietiškas durklas, galbūt persų kilmės. Savo sandara primena kamą (tos pačios konstrukcijos rankena) lenkta geležte. Geležtė iki 50 cm ilgio, paprastai su grioveliais.

Naudotas Rusijos kariuomenėje kaip kulkosvaidininkų puskarininkių, lengvosios ir kalnų artilerijos pabūklų įgulų ir artilerijos parkų kareivių ginklas. Buvo nešiojamas oda aptrauktose lakuotose medinėse makštyse.

Rusiškas 1907 m. pavyzdžio kareiviškas bebutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležtė plieninė, silpnai išlenkta, su dviem siaurais grioveliais abiejose pusėse. Rankena figūrinė, šoneliai mediniai, juodai dažyti, prikniedyti varinėmis kniedėmis. Makštys ir rankenos apkaustas pažymėti karinio dalinio numeriu.

požymis vertė
bendras ilgis iki 600 mm
geležtės ilgis iki 440 mm
geležtės plotis 35 mm
masė iki 750 g

Bebutus nešiodavo ant diržo kairėje, prie portupėjos sagties. Raiteliai juos nešiojo irgi ant diržo, ant kairojo šono.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1907 m. Rusijoje bebutas priimtas į armijos ginkluotę kaip karevio asmeninis ginklas. Jais buvo numatyta apginkluoti artileristus, kadangi tuo metu imta naudota greičiau šaudančius artilerijos pabūklus, kuriuos aptarnaujantiems artileristams iki tol naudota artileristų šaška ėmė trukdyti. Tačiau artilerijos vyresnybė suabejojo, ar tikrai bebutai geriausias sprendimas, ir perginklavimą atidėjo.

  • 1907 m. bebutais apginklavo visus žandarus (išskyrus vachmistrus). Bebutai pakeitė šaškas.
  • 1908 m. bebutais apginklavo kulkosvaidininkus.
  • 1909 m. bebutais apginklavo visus artileristus nekarininkus (bebutai pakeitė šaškas), išskyrus raitąją ir kalnų raitąją artileriją, feldfebelius ir fejerverkerius ir pėstininkų artilerijos trimitininkus.
  • 1910 m. bebutais apginklavo pėstininkų pulkų raituosius žvalgus.
  • 1910 m. žandarus vėl apginklavo šaškomis.

Bebutai turėjo pakeisti šaškas tiems kariškiams, kuriems ilgos šaškos trukdė. Bebuto ilgis ir masė leido naudoti bebutą kaip kertamąjį ginklą, dėl trumpumo jis tiko ir duriamiesiems smūgiams. Dviašmenė geležtė ir simetriška rankena leido įvairius pjaunančius ir pakertančius smūgius naudojant vairias bebuto laikysenas (rus. хват).

Oficialiai bebutus buvo Rusijos ginkluotėje iki 1917 m. Spalio revoliucijos, tačiau iš tikro jį naudojo ir po to, pvz., Rusijos pilietiniame kare.