Batšeba (Biblija)

„Batšeba su karaliaus Dovydo laišku“, Willem Drost, 1654 m.

Batšeba (hebr. ‏בַּת־שֶׁבַע‏‎ = Baṯ-šeḇaʿ – 'Šebos duktė' arba 'Priesaikos duktė') – Senojo Testamento veikėja, Izraelio karaliaus Saliamono motina.

Batšeba buvo Eliamo (2 Sam 11, 3) arba Amielio (1 Met 3, 5) duktė ir Ūrijos Hetito žmona. Kartą Dovydas ilsėjosi ant savo rūmų stogo ir pamatė ją besimaudančią. Karalius buvo sužavėtas jos grožio. Nors ir žinojo, jog ši ištekėjusi, Dovydas liepė atvesti Batšebą į jo rūmus ir su ja svetimavo. Batšeba pastojo. Kai Batšebos vyras Ūrija buvo išvykęs į karą, Dovydas bandė nuslėpti paleistuvystę, liepdamas Ūrijai grįžti namo, vildamasis, kad šis permiegos su žmona ir manys, jog vaikas yra jo. Tačiau Ūrija atsisakė tai padaryti, kol jo kovos draugai tebebuvo lauke. Tuomet Dovydas paliepė savo karvedžiui Joabui pasirūpinti, kad Ūrija atsidurtų priešakinėse mūšio linijose, kur jam grės didelis pavojus. Laišką Joabui karalius pasiuntė per paties Ūrijos rankas. Jam žuvus, Batšeba vyro gedėjo, o vėliau ištekėjo už Dovydo.

Pas karalių apsilankęs pranašas Natanas apkaltino Dovydą dėl šių nedorybių, po ko Dovydas graudžiai atgailavo ir meldė Dievo atleidimo. Visgi Dovydas sulaukė bausmės: pirmasis jo ir Batšebos vaikas, išgyvenęs keletą mėnesių, mirė. Paskui Dovydas ir Batšeba susilaukė sūnaus Saliamono. Ji buvo mylimiausia iš karaliaus žmonų, todėl Dovydas savo įpėdiniu paskelbė jų sūnų Saliamoną, nepaisant to, kad šis buvo vienas jauniausių jo vaikų. Anot Biblijos, Batšeba atliko svarbų vaidmenį užtikrinant, kad sostas atitektų Saliamonui.

Dar vadinama Bat Šūva (1 Met 3, 5).