Barstyčių Raganos kalnas
- Apie kalną Juodkrantėje žr. Raganų kalnas
| Barstyčių Raganos kalnas | |||
|---|---|---|---|
  Barstyčių Raganos kalnas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajonas | ||
| Seniūnija | Barstyčių seniūnija | ||
| Aukštis | 8-10 m | ||
| Plotas | 90 000 m² | ||
| Registro Nr. | 3954, M181, AV1137 | ||
Barstyčių Raganos kalnas – miške stūksantis kalnelis, esantis Skuodo rajone, Barstyčiuose, 170 m į šiaurės vakarus nuo kelio 2704 Seda–Barstyčiai–Salantai , 100 m į pietvakarius nuo Barstyčių miestelio kapinių. Šiaurės rytų pusėje nuo kalno plyti šlapia pieva, kitose pusėse – pievos, dirbami laukai. Barstyčiuose Raganos kalnas žmonių labai mėgstamas, kasmet ant jo deginami Joninių laužai.[1][2]
Kalnas pavadintas pasakų ir sakmių būtybės raganos vardu. Valstybės saugomas kultūros paminklas, nuo 2000 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[3] Teritorija užima 0,9 ha plotą. Kalnas pusrutulio formos, kiek pailgas, orientuotas šiaurės vakarų – pietų rytų kryptimi, iškylantis aukščiau aplinkinių kalnelių. Jo ilgis – 95 m, plotis 75 m, aukštis 8-10 m. Apaugęs eglėmis ir pušimis. Papėdėje pastatytas paminklo ženklas. Šiaurės rytiniame krašte buvo įrengta Barstyčių mokyklos šaudykla.
Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartą čia medžiojo vienas žemaičių kunigaikštis. Atėjus nakčiai, jis įsirengė nakvynę ant kalvos tarp miškų. Vidurnaktį pasirodė didelė ragana su trim ragais ir paragino kunigaikštį skubėti namo, nes jo pilį rengėsi užpulti priešai. Taip buvo išgelbėta kunigaikščio pilis, ir gerosios raganos garbei kalneliui suteiktas jos vardas. Pagal kitą pasakojimą, ant kalnelio sudegino raganą, ir kalnas taip pavadintas.
Ant kalno vykdavusio raganų puotos. Jos puotauti ir linksmintis sulėkdavusios iš Laumių kaimo ežerėlio. Pasakojama ir apie papėdės durpynuose gyvenusias raganas. Jos ten mėgdavo maudytis, o naktį pakilusios ant viršukalnės pasiutusiai šokdavusios iki pirmųjų gaidžių, o paskui vėl grįždavusios į durpynus.
Senovėje ragana negavo vietos gyventi tarp žmonių, tai ir įsikūrė miškuose ant šio kalnelio. Po to raganai nežinia kur išvykus, jos vietoje liko gyventi sena ragana.
Anksčiau pro kalną žmonės nakties metu bijodavo praeiti, nes buvo pasakojama daug atsitikimų.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kalnas vad. Raganos kalnu skouds.lt
- ↑ Barstyčių seniūnijoje – lankytinų objektų apžiūra 2020-06-09 Archyvuota kopija 2021-10-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Kalnas vad. Raganos kalnu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Trijulė – velnias, laumė ir ragana – įsikūrė Barstyčiuose Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.