Barlė-Nasau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barlė-Nasau
ol. Baarle-Nassau
            
Barlė-Nasau miesto rotušė
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Provincija Šiaurės Brabantas
Gyventojų (2017) 6 803
Plotas 76,21 km²
Tankumas (2017) 89 žm./km²
Altitudė 28 m
Tinklalapis baarle-nassau.nl
Vikiteka Barlė-Nasau

Barlė-Nasau (ol. Baarle-Nassau) – miestas ir savivaldybė pietų Nyderlanduose, Šiaurės Brabanto provincijoje, garsėjantis kaip pasienio punktas tarp Nyderlandų ir Belgijos su komplikuota valstybine siena, praeinančia per įvairius miesto kvartalus ir statinius. Palyginti nedideliame mieste yra daug nedidelių Belgijos eksklavų, kurių ribose kai kur yra ir atvirkštinių eksklavų, priklausančių Nyderlandams. 2017 m. duomenimis, čia gyveno 6,8 tūkst. žmonių.

Barlė-Nasau topografija
  Belgijos eksklavai (H). Nyderlandų dalys pažymėtos N
Valstybinė siena prie gatvės kavinės

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Barlė.

Dvi šalys dalijasi Barlė gyvenvietės teritoriją. Olandija administruoja Barlė-Nasau, o Belgijai priklausančios dalys vadinamos Barlė-Hertogu (Antverpeno provincija), kuriose gyvena 2,6 tūkst. žmonių. Belgija turi 16 eksklavų Nyderlandų pusėje (žr. schemoje). Savo ruožtu šie eksklavai apsupa 7 Nyderlandų gyvenvietės dalis. Belgijos teritorija taip pat apsupa aštuntąjį Nyderlandų žemės sklypą netoli Ginhoveno. 1995 m. galutinai nustatyta siena, įtraukiant anksčiau buvusį neutralų pievos plotą.

Jei pastatas stovi ant pačios sienos, jo adresas nustatomas pagal tai, kurioje pusėje yra pagrindinės įėjimo durys. Atvykėliams čia nesunku orientuotis, nes visoje teritorijoje ant grindinio yra aiškiai pažymėta valstybinė šalių siena, o skirtingoms šalims priklausančių pastatų numerių lentelės išsiskiria tik tai šaliai būdingu dizainu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Situacija, kai olandų Barlė-Nasau pusėje susidarė belgų Barlė-Hertogo dalys ir atvirkščiai, skaičiuoja šimtametę istoriją. Atskiri pastatai atsidūrė skirtingų šalių pusėse, kai pagal Nyderlandų įstatymus restoranai privalėdavo anksti užsidaryti. Tuomet jų šeimininkai, „uždarius“ įstaigą, įsigudrindavo pasislinkti ant valstybinės sienos, perstumdami staliukus į kitą valstybę. Tokia sudėtinga sienos linija susiklostė dėl skirtingos įstatymų leidybos ir daugiamečių sandėrių tarp Bredos valdovų ir Brabanto hercogų. Sieną 1843 m. patvirtino Mastrichto sutartis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barlė-Nasau – kelionių gidai, susiję su straipsniu