Bardys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bardys (rus. Борза; mirė 1274 m. ar anksčiau) – XIII a. 3 ketvirčio lietuvių kunigaikštis. Minimas Ipatijaus metraštyje kaip vienas iš Traidenio brolių. Ten apibūdinamas kaip tvirtas stačiatikis (su broliais Sirpučiu, Liesiu ir Svelkeniu (Svalkeniu)). Traideniui pašalinus Švarną ir 1269 m. tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, padėjo jam kariauti su Voluinės kunigaikščiu Vladimiru. Per karą žuvo[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas Gudavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002