Dievo Tarnaitė Barbora Žagarietė

Dievo Tarnaitė Barbora Žagarietė

Gimė	1628 m.
Mirė	1648 m. (~20 metų) Žagarė
Tautybė	lietuvė

Veikla	Dievo Tarnaitė, 2005 m. rugsėjo 24 d. pradėta beatifikacijos - kanonizacijos byla.

Barbora Umiastauskaitė (arba Barbora Žagarietė; apie 1628 m. – 1648 m.). Remiantis tęstine 400 metų pasakojamąja ir rašytine liaudies tradicija, ji gimė XVII a. pradžioje, pasižymėjo herojiškomis krikščioniškomis dorybėmis, mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Jos vardu pavadintas kalnelis, ant kurio stovi Senosios Žagarės bažnyčia.

Barboros Žagarietės istoriškumas

Vaizdas:2012.05.11 DTBZ zemelapiukas.jpg

Žemėlapis kaip nuvykti į Senosios Žagarės bažnyčią Aut. Danutė Lažinskaitė.

Turimomis žiniomis, pirmasis apie Žagarės Mergelės tapatybę savo 1755 m. pranešime Šv. Sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Jis rašė: „Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora.“ Pasak iš lūpų į lūpas perduodamo pasakojimo, praėjus vos keleriems metams po Barboros mirties, vienas ypatingas įvykis, davė pradžią Barboros kultui, kad ji yra tarpininkė ir užtarėja pas Dievą. Kai vieno iš karinių švedų įsiveržimų į Lietuvą metu (XVI a. – XVII a. pr.) užpuolikai apiplėšė ir sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, po gaisro pelenuose rastas Barboros kūnas buvo tik pajuodęs, bet nesudegęs. Neabejodamas šio nepaprasto įvykio tikrumu, anksčiau minėtame 1755 m. pranešime Šv. Sostui, vyskupas Antanas Tiškevičius rašė: „Tačiau mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvęs išimtas iš pelenų ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesugedęs, vien tik pajuodavęs.“ Tame pačiame dokumente Žemaičių vyskupas, prieš pradėdamas aprašyti septynis 1735 m. – 1748 m. Barboros užtarimu įvykusius stebuklus, pažymi: „Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų prie mergelės karsto ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą. Pasakojimas be galo išsiplėstų, jei pašalintas visų negales bent prabėgomis paliesčiau…“

Barboros Žagarietės gerbimo draudimai

1711 m. perkėlus Barboros palaikus į atstatytos Senosios Žagarės bažnyčios kriptą, prasidėjo viešas, kelis šimtmečius ir iki mūsų dienų tebesitęsiantis pamaldumas į Žagarės Mergelę, tikint, kad ji yra šventa. 1878 m. Lietuvai kenčiant carinės Rusijos priespaudą, Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje esantys Barboros palaikai carinės valdžios įsakymu buvo užmūryti. Tačiau pastangos tokiu būdu susilpninti tikinčiųjų pasitikėjimą Dievu, užtariant Barborai, nebuvo vaisingos. Atvirkščiai, kai po 19 metų darant bažnyčioje remontą, Mergelės kūnas vėl buvo rastas sveikas – pamaldumas Barborai dar labiau suaktyvėjo.

Barboros Žagarietės palaikų istorija

Barboros Žagarietės palaikai ilsėjosi stikliniame karste bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi. 1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, nesiliovė puolimas prieš Barboros Žagarietės fenomeną. Ypač jis buvo juntamas 1957–1963 m. laikotarpiu, kai 1963 m. uždarius bažnyčią, Barboros kūnas nežinia kur išvežtas. Dabar bažnyčios rūsyje pastatytas simbolinis karstas, o ją primena ant durų pritvirtinta lenta.

Siekiant kuo labiau įsigilinti į Barboros Žagarietės gyvenimą, toliau yra vykdomos dokumentų paieškos archyvuose, atliekamos apklausos, registruojami nauji liudytojų parodymai. Archeologinio pobūdžio kasinėjimai dėl Barboros kūno buvimo vietos, kol kas nedavė jokių rezultatų.

Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga

Praėjus 100 metų po pirmojo oficialaus Barboros paminėjimo XVIII a. viduryje, vyskupas Motiejus Valančius 1860 m. sausio 7 d. įpareigojo Senosios Žagarės bažnyčios kleboną Limaževičių registruoti Barboros užtarimu įvyksiančius stebuklus ar gautas Dievo malones. Taip buvo pradėta vadinamoji Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga, kurioje iki 1940 m. gruodžio 14 d. buvo užregistruoti 97 atvejai. Visgi nė vienas įvykis kanoniškai nebuvo ištirtas. Buvo manoma, kad Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga dingo. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Boleslovas Babrauskas SJ pradėjo šios knygos paieškas ir 1994 m. ją atrado.

Sunkiu Lietuvos Bažnyčiai sovietmečio periodu Senosios Žagarės bažnyčios klebonu dirbo kun. Pranciškus Ščepavičius, kuris išsaugojo Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knygą. Ši knyga liudija stebukladarės Barboros šventumo garsą – fama sanctitatis, kuris, nepaisant įvairių politinių permainų ar okupacinių režimų amžių bėgyje niekada nebuvo nutrūkęs.

Beatifikacijos bylos procesas

2005 m. gegužės 13 d. Šv. Sostas, atsakydamas į Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2004 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 0376/04 pradėti Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą, pranešė, kad, remiantis tos pačios Kongregacijos 1983 m. vasario 7 d. išleistomis normomis, skirtomis šventųjų bylų tyrimą atliekantiems vyskupams, nėra kliūčių šiam procesui pradėti.

Naudodamasis aukščiau minėtu leidimu ir atsižvelgdamas į Šiaulių vyskupijos tikinčiųjų prašymą vyskupas Eugenijus Bartulis 2005 m. rugsėjo 24 d. iškilmingai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą.

Bylai vesti yra paskirti šie tribunolo nariai: postulatorius – kun. teol. mgr. Marius Dyglys, teisingumo delegatas – kun., teol. lic. Egidijus Venckus, teisingumo gynėjas – kun., teol. lic. Saulius Paliūnas, notaras – kun., teol. lic. Tomas Kedušis.

Atminimo įamžinimas

Vaizdas:Barboros zagarietes koplystulpis.jpg

Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės koplystulpis Senosios Žagarės bažnyčios šventoriuje. Foto, 2006 m., Vida Paulauskienė

1979 m. Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje kun. Jono Voverio rūpesčiu nutapytas Barboros Žagarietės atvaizdas, kuriame Barbora vaizduojama stilizuotais tautiniais drabužiais.
1988 m. Antanas Kmieliauskas Šiluvos koplyčioje nutapė paveikslą „Marija ir Lietuva", kuriame vaizduojama Marija su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis. Tarp jų viena klūpinti figūra, vilkinti tautinius drabužius, vaizduoja Barborą Žagarietę.
1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ atšventino sovietmečiu nusavintą Senosios Žagarės bažnyčią, kurioje iš pradžių buvo įrengtas grūdų sandėlis, vėliau Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas kaimo buities reikmenims laikyti. Buvo sutvarkyta bažnyčios kripta ir joje atkurtas simbolinis Barboros Žagarietės karstas.
2005 m. rugsėjo 24 d. 276-ių Žagarės gyventojų prašymu Šiaulių vyskupijoje pradėta Barboros Umiastauskaitės beatifikacijos byla.
Alfonsas Lažinskas, būdamas dėkingas Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei už sesers Sofijos išgydymą, 2006 m. Senosios Žagarės bažnyčios šventoriuje pastatė ąžuolinį koplystulpį (autorius – Rimantas Zinkevičius), kurį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino 2006 m. rugpjūčio 6 d.
2006-2008 m. Žiemgalos krašte vyko Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylai skirtos ekspedicijos.
2007 m. Žagariečių rūpesčiu išleista speciali kompaktinė plokštelė su šiai mergelei skirtomis giesmėmis, kurias įrašė "Marijos radijas". Projekto autorius - Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folklorinis ansamblis. Vadovė Irena Stripinienė.
2007 m. birželio 20 d. Šiaulių vyskupijos dešimtmečiui skirtame renginyje, vykusiame Joniškyje, dvasininkai prisiminė Barborą Žagarietę, kuri galbūt taps pirmąją Lietuvos palaimintąja. Apie Barborą Žagarietę pasakojama ir specialiai vyskupijos dešimtmečiui sukurtame filme. Savo vadovaujamą teritoriją pristatęs Joniškio dekanas Eduardas Semaška pasakojo, kad Joniškio dekanato dvasiniu centru dabar tampa Žagarė, kurioje XVII amžiuje gyveno Barbora Umiastauskaitė, vietinių vadinama tiesiog Barbora Žagariete. Jos gerus darbus žmonės prisimena iki šiol, perduodami iš kartos į kartą.
2007 m. rugsėjo 30 d. Europos kultūros paveldo dienoms paminėti Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, rajono savivaldybės Kraštotyros skyrius ir Kultūros centras Joniškio krašto piligrimystės tema suorganizavo konferenciją, kurioje ypač daug dėmesio buvo skirta Barborai Umiastauskaitei-Žagarietei.
2009 m. gegužės 12–15 dienomis Lvovo religijų istorijos muziejus, pasitelkdamas kitas institucijas, suorganizavo XIX tarptautinę mokslinę konferenciją Religijų istorija Ukrainoje, kurioje nagrinėtos aktualios mokslo ir religijos temos. Dr. Aldona Vasiliauskienė perskaitė pranešimą "Barbora Žagarietė – liaudies pamaldumo išskirtinio reiškinio atspindys žiniasklaidoje (1990–2009)". Šio pranešimu pagrindu buvo parengtas straipsnis, kuris buvo išspausdintas moksliniame leidinyje.
2012 m. Rugsėjo 15 d. Žagarėje vyko renginiai, skirti Europos paveldo dienoms paminėti. Žagarės parapijos klebonas kunigas Marius Dyglys perskaitė istorinį pranešimą apie Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę, vadovaujantis istoriniais dokumentais pristatė atkurtą Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės atvaizdą.
2013 m. liepos 5 d. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pritarimu Nr. 0107/2013, gegužės 25-oji diena Žagarės parapijoje paskirta Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės minėjimui.

Mokslo darbai

Paulauskas A., Nepaskelbta lietuvių tautos šventoji, [religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. kan. A. Kajackas. Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija, Teologijos fakultetas. Kaunas, 1993. 36 p.
Matulytė E., Barboros Žagarietės šventumo opinija ir garbinimas Žiemgaloje, [Religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. A. Motuzas. šv. Antano religijos studijų institutas. Kretinga, 1998. 37 p.
Margevičiūtė V., Barboros Žagarietės - XVII šimtmečio liaudies šventosios kulto istorija Lietuvoje, [Istorijos mokslų bakalauro darbas, vad. vysk. dr. Jonas Boruta SJ]]]. Vilniaus valstybinis universitetas, Istorijos fakultetas, Naujosios istorijos katedra. Vilnius, 1999. 38 p.
Karoblytė E., Barboros Umiastauskaitės – Žagarietės užtarimu patirtos Dievo malonės, [Religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. A. Motuzas]. šv. Antano religijos studijų institutas. Kretinga, 2001. 33 p.
Stupelytė J., Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės šventumo garsas Lietuvoje: tradicijos ir dabartis, [magistro darbas, vad. dr. A. Motuzas]. Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas, Katalikų tikybos katedra. Vilnius, 2007. 72 p.
Dyglys M., Dievas Tarnaitės Barboros Žagarietės gerbimo istorija Žiemgaloje, [magistro darbas, vad. vysk. dr. Jonas Boruta SJ]. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Telšiai, 2008. 65 p.
Mitrikas K., Žagarės bažnyčių istorija, [bakalauro baigiamasis darbas, vad. asist. dr. P. Spurgevičius, dr. L. Klimka]. Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas, Visuotinės istorijos katedra. Vilnius, 2007. 43 p.

Šaltiniai

Archivum Secretum Apostol. Vaticanum, Congr. Concilio, Lib. litt. visit., (1752–1758), fol. 299 r-301 r. Relat. Dioec. 713, An. 1755 D. no Antonio Tiskevicius, Dioecesis Samogitiae, a. Vol. 64, fol. 220.
Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus reliacija popiežiui Benediktui XIV 1755 m., – Relationes status diocesium in Magno Ducatu Lituania“ (Vol I. Dioceses Vilnensis et Samogitiae: Roma. Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1971. P. 366–368, Serija: Fontes historiae Lituaniae). Šiuo dokumentu domėjosi, jį suredagavo ir 1971 m. išspausdino Romos Grigaliaus universitete dirbęs profesorius Paulius Rabikauskas SJ.
Barboros Žagarietės užtarimu įvykusių stebuklų registracijos knyga, pradėta registruoti vyskupo M. Valančiaus įsakymu 1860 m. sausio 7 d. ir baigta registruoti 1940 m. gruodžio 14 d. (DTBŽ archyvas).
1876 m. liepos mėn. 9 d. Kauno vicegubernatoriaus Ryžkovo raštas Žemaičių vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui. – LVIA. F.1671. Ap. 4. B.500. L.6, 6v., 7.
Lietuvos Komunistų partijos Joniškio r. komiteto nutarimas Nr. 129-s, 1962.04.2. – LCVA. F. R-181. Ap. 3. B. 64. L. 147.
Sovietinės Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 172-s, 1963.03.19. – LCVA. F. R-181. Ap. 1 B. 142. L. 78.
Juozas Markulis. Teismo medicinos tarnybos raida Lietuvoje (1795–1965). Medicinos mokslų daktaro disertacija. Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas. Vilnius: 1966, psl. 323–334.
Congregazione delle Cause Dei Santi, Prot. Nr. 2644 – 1 / 04, Romae, die 13 Maii A.D. 2005, Iosephus Card. Saraiva Martins, Praefectus, +Eduardus Nowak, Archiepiscopus tit. Lunensis a Secretis.

Moksliniai straipsniai

Barboros Žagarietės stebuklų knygą suradus / Boruta Jonas, Katilienė Irena, Katilius Algimantas // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. - 2000, t. 16, p. 443–525.
Markgrafienės Janinos Umiastovskos pastangos pradėti Barboros Žagarietės kanonizacijos bylą 1937–1938 m. / Jonas Boruta // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. - 2001, t. 19, p. 491–518.
Dievo tarnaitės Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės palaikų gerbimo draudimai, išniekininmai ir jų negendamumo tyrinėjimai / Marius Dyglys // Žemygala. – 2007, Nr. 2(4) – 2008, Nr. 1(5), p. 70-81.
Maldingos kelionės prie negendančių Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės palaikų / Marius Dyglys // Žemygala. – 2006, Nr. 2 – 2007, Nr. 1, p. 57-63
Barboros Žagarietės vardo reikšmė Žiemgalos krašte / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė // Acta humanitarica universitatis Saulensis. – T. 8 (2009), p. 362–371.
Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės Umiastauskaitės šventumo fenomenas (I) / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė // Soter. – Nr. 26 (2008), p. 137–154.
Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės Umiastauskaitės šventumo fenomenas (II) / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė // Soter. – Nr. 27 (2008), p. 143–164.
Religiniai pasakojimai ir legendos apie Barborą Umiastauskaitę- Žagarietę / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė // Tautosakos darbai. - Nr. 35 (2008), p. 117-133. ISSN 1392-2831.
Barboros Žagarietės - Umiastauskaitės atvaizdo paieška / Stasys Šimaitis // Logos. - Nr. 52 (2007), p. 145-162.
Барбора Жагарянка в народній побожності: огляд відомостей (1990–2009) / А. Василяускєне // Історія релігій в Україні. Науковий щорічник. – Л., 2009. – Кн. 1. – С. 231–241.

Kiti leidiniai

Neužmiršta Žagarės stebuklų mergelė: [pasakojimas apie stebuklais garsėjusią Dievo tarnaitę mergelę Barborą Umiastauskaitę / paruošė Aldas Vinclovas, Stasė Eidukienė, Vida Paulauskienė]. – Kaunas, 2005. – [16] p. – ISBN 9955-638-29-X.

Nuorodos