Barbora Žagarietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Barbora Umiastauskaitė)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dievo Tarnaitė Barbora Žagarietė
Barbora Žagarietė.jpeg
Gimė: 1628 m.
Mirė: 1648 m. (~20 metų)
Žagarė
Tautybė: lietuvė
Veikla: Dievo Tarnaitė, 2005 m. rugsėjo 24 d. pradėta beatifikacijos-kanonizacijos byla.
Commons-logo.svg Vikiteka: Barbora ŽagarietėVikiteka

Barbora Žagarietė remiantis tęstine 400 metų pasakojamąja ir rašytine liaudies tradicija, gimė XVII a. pradžioje Žagarėje, pasižymėjo herojiškomis krikščioniškomis dorybėmis. Jos vardu pavadintas kalnelis, ant kurio stovi Senosios Žagarės bažnyčia.

Barboros Žagarietės istoriškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turimomis žiniomis, pirmasis apie Žagarės Mergelės tapatybę 1755 m. savo pranešime Šv. Sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Jis rašė: „Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora“.[1]

Durys į Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės gerbimo kriptą

Pasak iš lūpų į lūpas perduodamo pasakojimo, praėjus vos keleriems metams po Barboros mirties, vienas ypatingas įvykis davė pradžią jos, kaip tarpininkės ir užtarėjos pas Dievą, kultui. Tai susiję su švedų įsiveržimu į Lietuvą (XVII a. pr.): užpuolikai apiplėšė ir sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, bet po gaisro pelenuose rastas Barboros kūnas buvo nesudegęs, tik pajuodęs. Neabejodamas šio nepaprasto įvykio tikrumu, anksčiau minėtame pranešime Šv. Sostui vyskupas Antanas Tiškevičius tęsė: „ ... mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvęs išimtas iš pelenų ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesugedęs, vien tik pajuodavęs.“ Tame pačiame dokumente Žemaičių vyskupas, prieš pradėdamas aprašyti aštuonis 17351748 metais Barboros užtarimu įvykusius stebuklus, pažymi: „Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų prie mergelės karsto ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą. Pasakojimas be galo išsiplėstų, jei pašalintas visų negales bent prabėgomis paliesčiau“.[2]

Barboros Žagarietės gerbimo draudimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiptai į Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės kriptą

1711 m. perkėlus Barboros palaikus į atstatytos Senosios Žagarės bažnyčios kriptą, prasidėjo viešas, kelis šimtmečius ir iki mūsų dienų tebesitęsiantis pamaldumas į Žagarės Mergelę, tikint, kad ji yra šventa. 1878 m., Lietuvai kenčiant carinės Rusijos priespaudą, Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje esantys Barboros palaikai carinės valdžios įsakymu buvo užmūryti. Tačiau pastangos tokiu būdu susilpninti tikinčiųjų pasitikėjimą Dievu, užtariant Barborai, nebuvo vaisingos. Atvirkščiai, kai po 19 metų, remontuojant bažnyčią, Mergelės kūnas vėl buvo rastas sveikas, – pamaldumas Barborai dar labiau sustiprėjo ir suaktyvėjo.

Barboros Žagarietės palaikų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės kūnas Senosios Žagarės bažnyčioje 1937 m.

Barboros Žagarietės palaikai ilsėjosi įstiklintame karste bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, puolimas prieš Barboros Žagarietės fenomeną nesiliovė. Ypač jis buvo jaučiamas 19571963 metais. 1963 m., okupacinės valdžios nurodymu uždarius bažnyčią, Barboros palaikai buvo nežinia kur išvežti. Dabar Mergelę primena tik toje pačioje bažnyčios kriptoje pastatytas simbolinis karstas ir ant kriptos durų esanti atminimo lentelė. Siekiant kuo labiau įsigilinti į Barboros Žagarietės gyvenimą, toliau tęsiamos dokumentų paieškos archyvuose, atliekamos apklausos, registruojami nauji liudytojų parodymai. Pastarojo meto kasinėjimai, siekiant surasti galimą Barboros palaidojimo vietą, nedavė jokių rezultatų.

Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praėjus 100 metų po pirmojo oficialaus Barboros paminėjimo XVIII a. viduryje, vyskupas Motiejus Valančius 1860 m. sausio 7 d. įpareigojo Senosios Žagarės bažnyčios kleboną S. Limaževičių registruoti Barboros užtarimu įvyksiančius stebuklus ar kitas gautas Dievo malones. Taip buvo pradėta vadinamoji Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga, kurioje iki 1940 m. gruodžio 14 d. buvo užrašyti 97 atvejai, bet nė vienas įvykis nebuvo kanoniškai ištirtas. Sovietmečiu kurį laiką manyta, kad Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga dingo. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Boleslovas Babrauskas SJ pradėjo šios knygos paieškas ir 1994 m. ją atrado. Šią neįkainojamos vertės stebuklų registracijos knygą išsaugojo kun. Pranciškus Ščepavičius, anuo sunkiu Lietuvos Bažnyčiai metu ėjęs Senosios Žagarės bažnyčios klebono pareigas. Toji knyga, be jokių abejonių, geriausiai liudija stebukladarės Barboros šventumo garsą – fama sanctitatis, kuris, nepaisant įvairių politinių permainų ir okupacinių režimų, niekada nebuvo nutrūkęs.

Beatifikacijos bylos procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės gerbimo kriptoje

2005 m. gegužės 13 d. Šv. Sostas, atsakydamas į Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2004 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 0376/04 pradėti Barboros Žagarietės beatifikacijos-kanonizacijos bylos procesą, pranešė, kad, remiantis tos pačios Kongregacijos 1983 m. vasario 7 d. išleistomis normomis, skirtomis šventųjų bylų tyrimą atliekantiems vyskupams, nėra kliūčių šiam procesui pradėti.

Naudodamasis aukščiau minėtu leidimu ir atsižvelgdamas į Šiaulių vyskupijos tikinčiųjų prašymą vyskupas Eugenijus Bartulis 2005 m. rugsėjo 24 d. iškilmingai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos-kanonizacijos bylos procesą.

Bylai vesti yra paskirti šie tribunolo nariai: postulatorius – kun. teol. mgr. Marius Dyglys, teisingumo delegatas – kun., teol. lic. Egidijus Venckus, teisingumo gynėjas – kun., teol. lic. Saulius Paliūnas, notaras – kun., teol. lic. Tomas Kedušis.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1979 m. Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje kun. Jono Voverio rūpesčiu nutapytas Barboros Žagarietės atvaizdas, kuriame Barbora vaizduojama stilizuotais tautiniais drabužiais.
  • 1988 m. Antanas Kmieliauskas Šiluvos koplyčioje nutapė paveikslą „Marija ir Lietuva", kuriame vaizduojama Marija su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis. Tarp jų viena klūpinti figūra, vilkinti tautinius drabužius, vaizduoja Barborą Žagarietę.
  • 1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ atšventino sovietmečiu nusavintą Senosios Žagarės bažnyčią, kurioje iš pradžių buvo įrengtas grūdų sandėlis, vėliau Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas kaimo buities reikmenims laikyti. Buvo sutvarkyta bažnyčios kripta ir joje atkurtas simbolinis Barboros Žagarietės karstas.
  • 2005 m. rugsėjo 24 d. 276-ių Žagarės gyventojų prašymu Šiaulių vyskupijoje pradėta Barboros beatifikacijos byla.
  • Alfonsas Lažinskas, būdamas dėkingas Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei už sesers Sofijos išgydymą, 2006 m. Senosios Žagarės bažnyčios šventoriuje pastatė ąžuolinį koplystulpį (autorius – Rimantas Zinkevičius), kurį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino 2006 m. rugpjūčio 6 d.
  • 20062008 m. Žiemgalos krašte vyko Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylai skirtos ekspedicijos.
  • 2007 m. Žagariečių rūpesčiu išleista speciali kompaktinė plokštelė su šiai mergelei skirtomis giesmėmis, kurias įrašė „Marijos radijas“. Projekto autorius – Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folklorinis ansamblis. Vadovė Irena Stripinienė.
  • 2007 m. birželio 20 d. Šiaulių vyskupijos dešimtmečiui skirtame renginyje, vykusiame Joniškyje, dvasininkai prisiminė Barborą Žagarietę, kuri galbūt taps pirmąją Lietuvos palaimintąja. Apie Barborą Žagarietę pasakojama ir specialiai vyskupijos dešimtmečiui sukurtame filme. Savo vadovaujamą teritoriją pristatęs Joniškio dekanas Eduardas Semaška pasakojo, kad Joniškio dekanato dvasiniu centru dabar tampa Žagarė, kurioje XVII amžiuje gyveno Barbora, vietinių vadinama tiesiog Barbora Žagariete. Jos gerus darbus žmonės prisimena iki šiol, perduodami iš kartos į kartą.
  • 2007 m. rugsėjo 30 d. Europos kultūros paveldo dienoms paminėti Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, rajono savivaldybės Kraštotyros skyrius ir Kultūros centras Joniškio krašto piligrimystės tema suorganizavo konferenciją, kurioje ypač daug dėmesio buvo skirta Barborai Žagarietei.
  • 2009 m. gegužės 12–15 dienomis Lvovo religijų istorijos muziejus, pasitelkdamas kitas institucijas, suorganizavo XIX tarptautinę mokslinę konferenciją Religijų istorija Ukrainoje, kurioje nagrinėtos aktualios mokslo ir religijos temos. Dr. Aldona Vasiliauskienė perskaitė pranešimą „Barbora Žagarietė – liaudies pamaldumo išskirtinio reiškinio atspindys žiniasklaidoje (1990–2009)“. Šio pranešimu pagrindu buvo parengtas straipsnis, kuris buvo išspausdintas moksliniame leidinyje.
  • 2012 m. Rugsėjo 15 d. Žagarėje vyko renginiai, skirti Europos paveldo dienoms paminėti. Žagarės parapijos klebonas kunigas Marius Dyglys perskaitė istorinį pranešimą apie Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę, vadovaujantis istoriniais dokumentais pristatė atkurtą Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės atvaizdą.
  • 2013 m. liepos 5 d. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pritarimu Nr. 0107/2013, gegužės 25-oji diena Žagarės parapijoje paskirta Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės minėjimui.
  • 2014 m. vasario 23-26 d. Dievo Tarnaitės Barboros Žagarietės maldos grupė keliavo į Šventąją Žemę. Kelionės metu buvo meldžiamasi, kad Dievo Tarnaitė būtų paskelbta palaimintąja.
  • 2015 m. gegužės 5 d. – spalio 16 d. grupė Lietuvos piligrimų keliavo pėsčiomis su kryžiumi iš Žagarės į Santjago de Kompostelą, prašydami Dievo gailestingumo sau bei visam pasauliui.

Mokslo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Paulauskas A., Nepaskelbta lietuvių tautos šventoji, [religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. kan. A. Kajackas. Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija, Teologijos fakultetas. Kaunas, 1993. 36 p.
  • Matulytė E., Barboros Žagarietės šventumo opinija ir garbinimas Žiemgaloje, [Religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. A. Motuzas. šv. Antano religijos studijų institutas. Kretinga, 1998. 37 p.
  • Margevičiūtė V., Barboros Žagarietės – XVII šimtmečio liaudies šventosios kulto istorija Lietuvoje, [Istorijos mokslų bakalauro darbas, vad. vysk. dr. Jonas Boruta SJ]]]. Vilniaus valstybinis universitetas, Istorijos fakultetas, Naujosios istorijos katedra. Vilnius, 1999. 38 p.
  • Karoblytė E., Barboros Žagarietės užtarimu patirtos Dievo malonės, [Religijos mokslų bakalauro darbas, vad. dr. A. Motuzas]. šv. Antano religijos studijų institutas. Kretinga, 2001. 33 p.
  • Stupelytė J., Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės šventumo garsas Lietuvoje: tradicijos ir dabartis, [magistro darbas, vad. dr. A. Motuzas]. Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas, Katalikų tikybos katedra. Vilnius, 2007. 72 p.
  • Mitrikas K., Žagarės bažnyčių istorija, [bakalauro baigiamasis darbas, vad. asist. dr. P. Spurgevičius, dr. L. Klimka]. Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas, Visuotinės istorijos katedra. Vilnius, 2007. 43 p.
  • Dyglys M., Dievas Tarnaitės Barboros Žagarietės gerbimo istorija Žiemgaloje, [magistro darbas, vad. vysk. dr. Jonas Boruta SJ]. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Telšiai, 2008. 65 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Archivum Secretum Apostol. Vaticanum, Congr. Concilio, Lib. litt. visit., (1752–1758), fol. 299 r-301 r. Relat. Dioec. 713, An. 1755 D. no Antonio Tiskevicius, Dioecesis Samogitiae, a. Vol. 64, fol. 220.
  • Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus reliacija popiežiui Benediktui XIV 1755 m., – Relationes status diocesium in Magno Ducatu Lituaniae“ (Vol I. Dioceses Vilnensis et Samogitiae: Roma. Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1971. P. 366–368, Serija: Fontes historiae Lituaniae). Šiuo dokumentu domėjosi, jį suredagavo ir 1971 m. išspausdino Romos Grigaliaus universitete dirbęs profesorius Paulius Rabikauskas SJ.
  • Barboros Žagarietės užtarimu įvykusių stebuklų registracijos knyga, pradėta registruoti vyskupo M. Valančiaus įsakymu 1860 m. sausio 7 d. ir baigta registruoti 1940 m. gruodžio 14 d. (DTBŽ archyvas).
  • 1876 m. liepos mėn. 9 d. Kauno vicegubernatoriaus Ryžkovo raštas Žemaičių vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui. – LVIA. F.1671. Ap. 4. B.500. L.6, 6v., 7.
  • Lietuvos Komunistų partijos Joniškio r. komiteto nutarimas Nr. 129-s, 1962.04.2. – LCVA. F. R-181. Ap. 3. B. 64. L. 147.
  • Sovietinės Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 172-s, 1963.03.19. – LCVA. F. R-181. Ap. 1 B. 142. L. 78.
  • Juozas Markulis. Teismo medicinos tarnybos raida Lietuvoje (1795–1965). Medicinos mokslų daktaro disertacija. Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas. Vilnius: 1966, psl. 323–334.
  • Congregazione delle Cause Dei Santi, Prot. Nr. 2644 – 1 / 04, Romae, die 13 Maii A.D. 2005, Iosephus Card. Saraiva Martins, Praefectus, +Eduardus Nowak, Archiepiscopus tit. Lunensis a Secretis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Archivum Secretum Apostol. Vaticanum, Congr. Concilio, Lib. litt. visit., (1752–1758), fol. 299 r-301 r. Relat. Dioec. 713, An. 1755 D. no Antonio Tiskevicius, Dioecesis Samogitiae, a. Vol. 64, fol. 220.
  • Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus reliacija popiežiui Benediktui XIV 1755 m., – Relationes status diocesium in Magno Ducatu Lituaniae“ (Vol I. Dioceses Vilnensis et Samogitiae: Roma. Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1971. P. 366–368, Serija: Fontes historiae Lituaniae). Šiuo dokumentu domėjosi, jį suredagavo ir 1971 m. išspausdino Romos Grigaliaus universitete dirbęs profesorius Paulius Rabikauskas SJ.