Barbara d'Urso
| Barbara d'Urso | |
|---|---|
| 2011 m. | |
| Tikras vardas | Maria Carmela d'Urso |
| Gimė | 1957 m. gegužės 7 d. Neapolis |
| Šalis |  Italija
|
| Sutuoktinis | Michele Carfora (2002–2006) |
| Vaikai | 2 |
| Aktyvumo metai | 1977– |
| Užsiėmimas | TV laidų vedėja, aktorė |
Barbara d'Urso (g. 1957 m. gegužės 7 d. Neapolyje) – italų televizijos laidų vedėja bei aktorė. Jos sesuo Eleonora D'Urso taip pat aktorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1977 m. Barbara pirmą kartą pasirodė TV eteryje – programoje „Goal“, o jau sekančiais metais dalyvavo varjetė šou „Stryx“. 1979 m. ji tapo laidos „Che combinazione“ vedėja, vėliau – „Domenica In“, kurią vedė kartu su Pippo Baudo. 1980 m. išmėgino jėgas kaip dainininkė, tačiau kompozicija „Dolceamaro“ populiarumo nesulaukė.
1984 m. Barbara apsinuogino žurnaluose Playboy ir Playmen, o po to netruko gauti pasiūlymą dirbti Silvio Berlusconi priklausančiame kanale. Po metų ji grįžo į kanalą RAI, kur toliau vedė įvairias pramogines laidas. 2003 ir 2004 m. ji buvo realybės šou „Grande Fratello“ vedėja (vėliau šį šou ji vedė ir 2018 m.). 2011 m. Barbara vedė programą „Baila!“, kuri buvo nutraukta po 2 epizodų, apkaltinus jos rengėjus laidos „Dancing with the Stars“ plagiatu.[1]
Nuo 2018 m. veda laidas „Afretnoon Cinque“ ir „Domenica Live“.
2019 m. laikraščio „Corriere della Sera“ apklausoje Barbara buvo išrinkta dešimtmečio Italijos televizijos asmenybe.
Kaip aktorė ji debiutavo 1980 m. TV filme „Delitto in Via Teulada“ ir vaidmenis paprastai kuria serialuose arba televizijos filmuose.
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982–93 m. Barbara gyveno su prodiuseriu Mauro Berardi, su kuriuo susilaukė 2 sūnų.
2002 m. ištekėjo už baleto šokėjo Michele Carfora[2][3], su kuriuo išsiskyrė 2006 m. (oficialiai 2008 m.).[4]
Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip liudininkė, ji buvo apklausiama vadinamame „Ruby procese“ prieš tuometinį ministrą pirmininką Silvio Berlusconi neva jo rengiamuose vakarėliuose dalyvavo ir nepilnametės merginos (Berlusconi buvo išteisintas).
Ji ir prodiuseriai ne kartą kaltinti, kad savo programose neetiškai stengiasi išryškinti galimas sensacijas (pvz. interviu su aktoriumi Francesco Nuti, kuris dėl patirtos traumos negalėjo judėti, sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą ir iš dalies lėmė programos „Strasera che sera“ nutraukimą. 2014 m. buvo kreiptasi į prokuratūrą, siekiant išsiaiškinti ar savo laidomis Barbara ir prodiuseriai nepiknaudžiauja savo profesija.[5]
2016 m. buvo paskelbta, kad Barbaros pavardė yra tarp italų, minimų Panamos dokumentuose.[6]
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Erba selvatica (1982)
- Blues metropolitano (1985)
- Vogliamoci troppo bene (1989)
- Non chiamarmi Omar (1992)
- Mollo tutto (1995)
- Romanzo di un giovane povero (1995)
- Il manoscritto di Van Hecken (1999)
- Tutti gli uomini del deficiente (1999)
- Per giusto omicidio (2004)
- Il vegetale (2018)
- Genitori vs influencer (2021)
Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Delitto in via Teulada (1979)
- La casa rossa (1981)
- Giorno dopo giorno (1982)
- Skippe (1984)
- Bony (Rai 1, 1992)
- La dottoressa Giò - Una mano da stringere (1995)
- La dottoressa Giò (1997-1998; 2019)
- Le ragazze di piazza di Spagna (1998)
- Via Zanardi, 33 (2001)
- Donne di mafia (2001)
- Ugo (2002-2003)
- Lo zio d'America (2002)
- Orgoglio (2004)
- Noi (2004)
- Una donna scomoda (2004)
- Rocco (2004)
- Ricomincio da me (2005-2006)
TV programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Annunciatrice (Telemilano 58, 1977–1978)
- Goal (Telemilano 58, 1977–1978)
- Lo sprolippio (Telemilano 58, 1978)
- Stryx (Rete 2, 1978)
- Che combinazione (Rete 2, 1979–1980)
- Domenica in (Rete 1, 1980–1981)
- Un disco per l'estate (Rete 1, 1981)
- Fresco fresco (Rete 1, 1982)
- Italian dance (Rai 3, 1983)
- Di Gei Musica (Rai 3, 1983, 1987)
- Forte fortissimo TV Top (Rai 1, 1983–1984)
- Buon Natale a tutto il mondo (Rai 1, 1986)
- Una serata da campioni (Rai 1, 1987)
- La lunga notte di Biancaneve (Rai 1, 1987)
- Speciale da Chianciano (Rai 1, 1987)
- Festival di Castrocaro (Rai 1, 1987)
- Discoinverno (Rai 3, 1987)
- Per amore - Dove porta il sentimento (Odeon TV, 1995)
- Agenzia (Rete 4, 1996)
- Mattina in famiglia (Rai 2, 1996–1997)
- Mezzogiorno in famiglia (Rai 2, 1996–1997)
- Telethon (Rai 2, 1996–1997)
- I fatti vostri (Rai 2, 1996)
- Festival di Napoli (Rete 4, 1998)
- Cara Giulietta (Rete 4, 1999)
- Grande Fratello (Canale 5, 2003–2004, 2018–2019)
- Premio Bellisario (Rai 2, 2004)
- La fattoria (Canale 5, 2005–2006)
- Trofeo Birra Moretti (Canale 5, 2005–2007)
- Lo show dei record (Canale 5, 2006, 2008–2009)
- Reality Circus (Canale 5, 2006)
- Uno due tre stalla (Canale 5, 2007)
- Mattino Cinque (Canale 5, 2008–2009)
- Fantasia (Canale 5, 2008)
- Pomeriggio Cinque (Canale 5, 2008)
- Domenica Cinque (Canale 5, 2009–2010)
- A gentile richiesta (Canale 5, 2010)
- Capodanno Cinque (Canale 5, 2010–2013)
- Stasera che sera! (Canale 5, 2011)
- Baila! (Canale 5, 2011)
- Domenica Live (Canale 5, dal 2012)
- Live - Non è la D'Urso (Canale 5, 2019–2021)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Reclamo di Rti-Endemol rigettato dal tribunale: "Plagio da parte di Baila"“. il giornale.it (italų). Italy. 21 October 2011. Suarchyvuotas originalas 2011-10-21. Nuoroda tikrinta 2011-11-25.
- ↑ Laura Nobile (2002-06-30). „Quanti spettacoli sotto le stelle danza, musical e l'alba di Segesta“. la Repubblica. p. 7. Nuoroda tikrinta 9 febbraio 2010.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „D'Urso in "Lisistrata". Profazio ad Avetrana“. La Repubblica. 2002-08-20. p. 12. Nuoroda tikrinta 9 febbraio 2010.
{{cite news}}: Cite has empty unknown parameter:|autore=(pagalba); Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ „Barbara D'Urso lascia il marito“. TGcom24. 2006-09-01. Suarchyvuotas originalas 10 giugno 2017. Nuoroda tikrinta 4 dicembre 2019.
{{cite news}}: Cite has empty unknown parameter:|autore=(pagalba); Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|archive-date=(pagalba) - ↑ „Art 148 codice penale infermita psichica sopravvenuta al condannato 1 »“. Mondo Diritto. Suarchyvuotas originalas 1 ottobre 2020. Nuoroda tikrinta 20 maggio 2019.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|archive-date=(pagalba) - ↑ „Panama Papers, l'elenco dei 100 nomi italiani“. l'Espresso. 2019-08-02.