Barbadoso ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barbadoso nacionalinis bankas

Barbadoso ekonomika pradėta formuoti nuo 1966 m. nepriklausomybės paskelbimo, yra priklausoma nuo cukranendrių auginimo ir cukraus produkcijos.[1] Didelę dalį šalies pajamų taip pat sudaro turizmas ir ofšorinės paslaugos. XX amžiaus 10-as dešimtmečio pradžioje Barbadoso ekonomika patyrė recesiją, po trejų metų pastovaus pajamų mažėjimo šalyje. Šalis pradėjo atsigauti tik 1993 m. Nuo tada šalies ekonominiai rodikliai kasmet paauga vidutiniškai 3 - 5 %. Trys pagrindinės Barbadoso ekonominės varomosios jėgos yra turizmas, tarptautinis verslo sektorius ir tiesioginės užsienio investicijos. Šie sektoriai leidžia Barbadosui veikti kaip ekonomikos ir tarptautinio verslo centru.

Tarptautinis kapitalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barbadosas yra pasirašęs keletą dvišalių mokesčių sutarčių, daugiausia skirtų panaikinti dvigubą apmokestinimą bendrovėms keliančioms šalies ekonomiką.. Kadangi Barbadosas yra laikomas pakankamai brangia vieta plėtoti verslui, sutartys iš esmės yra priemonė suteikti šiek tiek galimybių sutaupyti pinigų tarptautinėms įmonėms veikiančioms Barbadose. Šalys pasirašusios tokias sutartis su Barbadosu yra: Botsvana, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kinija, Kuba, Malta, Mauricijus, Meksika, Norvegija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Venesuela, Karibų sandrauga.

Industrijos šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

16 000 hektarų arba 37,2 % visos šalies ploto yra panaudojama agrikultūrai. Beveik visa žemės ūkiui skirta žemė panaudojama cukranendrių auginimui. 1999 m. šalyje užauginta 500 000 tonų šios kultūros augmenijos. 2001 m. cukraus eksportas siekė 22 milijonus JAV dolerių ir 8,4 % viso šalies eksporto. Pagrindinės auginamos maisto kultūros yra batatai, kukurūzai, maniokai ir įvairių rūšių pupelės. Mažas kritulių kiekis ir drėkinimo sistemų trūkumas trukdo šalyje plėtoti žemės ūkį, nors kai kurios daržovių kultūros yra sėkmingai panaudojamos komerciniai veiklai. Šalyje taip pat auginama medvilnė, bet dėl technikos trūkumo ši sritis Barbadose neišplėtota.

Gyvulininkystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvulininkystė šalyje neužima didelio vaidmens. Labiausiai tai lėmė tinkamų ganyklų trūkumas ir per brangus importinis pašaras. Dėl to Barbadoso importuoja didelius kiekius mėsos ir pieno produktų. Dauguma saloje esančių gyvulių priklauso privatiems ūkiams. 1999 m. Barbadose užauginta 9000 tonų mėsos ir 1000 tonų vištų kiaušinių.

Žvejyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvejybos sektoriuje dirba apie 2000 darbuotojų ir apie 500 motorizuotų laivų. 2000 m. saloje eksploatuota 3100 tonų žuvies ir jūros gėrybių. Pagrindinės gaudomos žuvys yra tunas, mahi-mahi, žuvys skraiduolės, otai ir durklažuvės. 1983 m. Oistinse atidarytas žuvininkystės terminalo kompleksas.

Miškininkystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik mažiau negu 20 ha pradinių miškų išliko saloje, per 300 metų trukusį cukranendrių kultivaciją. Šiuo metu šalyje išviso yra apie 5000 ha miškų ploto ir tai sudaro 12 % visos salos paviršiaus. 2000 m. Barbadosas importavo medienos ir miško produktų 35300000 JAV dolerių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Barbados economy“. heritage.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 6 d..[neveikianti nuoroda]