Banko tarnautojų namas
| Banko tarnautojų namas | |
|---|---|
 | |
| Vidinio kiemo priekyje – vakarinis korpusas, sujungiantis šiaurinį (dešinėje, prie šlaito) ir pietinį (kairėje, prie gatvės) korpusus. | |
  Banko tarnautojų namas | |
| Vieta | Kaunas, V. Putvinskio g. 38 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Aleksandras Gordevičius, Feliksas Vizbaras |
| Statybų pradžia | 1925 m. |
| Statybų pabaiga | 1926 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis namas |
| Stilius | istorizmas |
| Aukštų sk. | 5 aukštų su antstatu |
| Plotas | 2 018 m² |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 1993 m. |
| Kodas | 20748 |
Banko tarnautojų namas – daugiaaukštis gyvenamasis namas Kaune, Naujamiestyje, V. Putvinskio gatvėje, Žaliakalnio pašlaitėje.
Namo projektą 1924 m. parengė inžinierius Aleksandras Gordevičius ir architektas Feliksas Vizbaras. Buvo pastatytas 1925–1926 m. laikotarpyje, atspindi Istorizmo architektūros stilistiką. 1993 m. namas, kaip architektūros paminklas, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Namas buvo statomas kartu su Lietuvos banko rūmais, prie kurių dirbo ir Feliksas Vizbaras: vykdė techninę statybos priežiūrą, kartu buvo ir darbų vykdytojas.[2] Banko tarnautojams skirtas pastatas buvo vienas didžiausių ir savo planine struktūra sudėtingiausių to meto Kaune, vienas pirmųjų davęs pradžią v. Putvinskio gatvės vystymuisi.[3]
Buvo įrengti 25 kelių kambarių šeimyniniai butai ir 17 vieno kambario butų vienišiems banko tarnautojams, butai kiemsargiui ir kūrikui. Name įrengta bendra didelė salė, sujungta su 3 svečių kambariais, bendra skalbykla ir vonios. Prie namų buvo didelis sodas ir didelė terasa ant stogo. Gyvenimas buvo gana griežtai reglamentuotas, nes tvarką name sekė banko atstovas, kuris, pastebėjęs vienokius ar kitokius nesklandumus, apie juos pranešdavo vadovybei.[2][4]
Pastato vakarinio korpuso penktajame aukšte veikė baleto šokėjo, pedagogo Anatolijaus Obuchovo studija, banko tarnautojų kooperatyvo žaidimų salė. Nuo 1931 m. baleto buvo mokama didelėje salėje su stambių lentelių parketu, piliastrais bei lubų plafonų reljefiniais apvadais, su terasa. Studijoje užsiėmimus vedė baletmeisteriai Vera Nemčinova, Bronius Kelbauskas, Jadvyga Jovaišaitė, Marija Juozapaitytė. 1935 m. baleto studijoje veikė Valstybės teatras.[1]
Tarpukariu name įvairiu metu gyveno žymios asmenybės,[1] tarp kurių buvo Lietuvos banko direktoriai Jonas Masiulis ir Julius Kaupas, jo sūnus rašytojas, medicinos mokslų daktaras Julius Viktoras Kaupas (banko direktoriaus sūnus). Čia vaikystę praleido gydytoja, tremtinė Dalia Grinkevičiūtė, kurios tėvas dirbo Lietuvos banke. Namo gyventojais buvo lituanistė, ateitininkų veikėja Alina Petrauskaitė-Skrupskelienė, „Lietuvos naujienų“ redaktorius Juozas Petrėnas, Apeliacinių rūmų teisėjas Povilas Budrevičius, Vyriausiojo tribunolo teisėjas Simonas Petrauskas, ekonomistas, visuomenės veikėjas Albinas Rimka, ekonomistas, docentas Alfonsas Moravskis.
Per nacių okupaciją name buvo įsikūrę Kauno nacionalsocialistų rūmai. Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje namo butų buvo apgyvendintos sovietų kariškių šeimos, kurių dauguma čia gyveno iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 1993 m.[1]
XXI a. pradžioje namo šiauriniame korpuse gyveno filosofas Leonidas Donskis.[1] 2014 m. buvo baigta pastato rekonstrukcija, kurios metu buvo paaukštinti šiaurinis ir vakarinis korpusai. Likusi pastato dalis išliko mažai pakitusi. Pastato autentiška išraiška, langų konstrukcijų formos ir sudalinimai, kai kurios interjero detalės liko užfiksuotos ikonografinėje medžiagoje.[1]
Prie banko tarnautojų namo gatvės linijoje vietoje nugriauto XIX a. medinio namelio pastatytas modernus daugiabutis (2024 m., arch. Gintauto Natkevičiaus biuras). Jo į vidų užapvalintas pastato kampas įlenktas kaip atsvara dalinai užgožiamo istorinio fasado arkinėms linijoms.[5]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Namo statybose buvo naudojamas gelžbetonis, iš kurio įrengti pamatai, tarpaukštinės perdangos. Sienos sumūrytos iš keraminių plytų. Kaip ir banko rūmuose, į šias statybas jos buvo atvežamos iš Gelgaudiškio plytinės.[2]
Pastatas pusiau atviras, sudarytas iš trijų skirtingo dydžio korpusų – dviejų penkiaaukščių ir vieno keturių aukštų. Du įėjimai į korpusus įrengti iš kiemo, vienas – iš V. Putvinskio gatvės. Į vidinį kiemą patenkama ne tik iš gatvės, bet ir pro arkinę nišą nuo šlaito pusės, kur įrengta jungtis su Šilelio laiptais. Namo fasaduose ryškiai akcentuotas cokolinis aukštas: rustuotas, su langais arkinėse nišose. Po antro aukšto langais nusitęsia baliustrada. Siena padalyta korintiniais piliastrais, tarp jų įterpti langai. Namą vainikuoja platus dantytas karnizas ir parapeto baliustrada. Pagrindinis fasado akcentas – simetriškai įkomponuotas portalas.[2] Belvederio portalas sudarytas iš trikampio frontono ir kolonų su kapiteliais.[1]
Šiaurinis fasadas, žvelgiant nuo Šilelio laiptų
Arkinė niša nuo šlaito pusės
„Įlenktas“ kampas neuždaro istorinio fasado
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 5 6 7 „Banko tarnautojų namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- 1 2 3 4 Vidmantas Laurinavičius. Bankai Lietuvoje XIX a. pabaiga – XX a. I pusė. Projektuose. Fotografijose. Atvirukuose lb.lt p. 31, 32
- ↑ Banko tarnautojų namas kaunas2022.eu
- ↑ Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune autc.lt
- ↑ Daugiabutis gyvenamasis namas, V. Putvinskio g., Kaunas naapdovanojimai.lt
