Banjuvangis
| Banjuvangis Banyuwangi | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+7) | |
| Valstybė |  Indonezija |
| Provincija | Rytų Java |
| Regencija | Banjuvangio regencija |
| Gyventojų | 106 000[1] |
| Plotas | 26,1 km² |
| Tankumas | 4 061 žm./km² |
 Vikiteka | Banjuvangis |
Banjuvangis (indonez. Banyuwangi) – miestas Indonezijoje, Javos salos rytiniame gale, Rytų Javos provincijoje, 195 km į pietryčius nuo Surabajos. Regencijos centras. Svarbus uostas prie Balio sąsiaurio, priešais Balio salą. Geležinkelis į Džemberą, plentai į Džemberą, Situbondą. Tuojau į šiaurę esančiame Ketapange veikia pagrindinė keltų liniją į Balį. Išvežama kopra, mediena, kaučiukas. Medienos apdirbimo, popieriaus, odos pramonė.[2]
Gyventojai daugiausia javiečiai musulmonai, tačiau kultūra smarkiai paveikta hinduizmo ir budizmo.[2] Čia vartojama savita javiečių osingų tarmė.
Banjuvangio apylinkėse yra keletas nacionalinių parkų – Meru Betirio, Balurano, Alas Purvo (vienos paskutinių vietų, kur gyveno Javos tigrai).[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XVIII a. pab. Banjuvangis pateko į Blambangano karalystę – paskutinę hinduistinę valstybę Javoje.
1871 m. nuo Bajuvangio į Darviną nutiesta povandeninė telegrafo liniją leido sujungti Australiją su likusio pasaulio telegrafo tinklu.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Banyuwangi, citypopulation.de
- 1 2 3 Banyuwangi. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Martinez, Julia (2017). „Asian Servants for the Imperial Telegraph: Imagining North Australia as an Indian Ocean Colony before 1914“. Australian Historical Studies. 48 (2): 227–243. doi:10.1080/1031461X.2017.1279196. S2CID 149205560.