Banda (antropologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Banda (turk. úrdú; orda) – antropologijoje tradicinėje visuomenėje bendruomenė, sudaryta iš 25–150 individų, besiverčianti medžiokle bei rankiojimu, sudaro gentis.[1] Susijusi giminystės ryšiais, turinti bendras religines apeigas. Pasižymi egalitariškumu.[2]

Pirmykštėse žmonių ir hominidų bendruomenėse klostėsi kolektyvinio darbo įgūdžių, laimikio dorojimo ir valgymo tradicijos, poriniai egzogaminiai santykiai. Santvarka išsirutuliojo ankstyvajame (prieš 1,8 mln.–250 000 metų) ir viduriniajame (prieš 250 000–40 000 metų) paleolite, Homo erectus, neandertaliečių bandose.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Birx, H. (2006). Encyclopedia of Anthropology. DOI:10.4135/9781412952453.
  2. „Band“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-11-07. 
  3. Pirminė žmonių bandaBanda (antropologija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010