Bambukiniai
Šis straipsnis apie augalą. Apie Vakarų Afrikos regioną skaitykite straipsnyje Bambukas (regionas).
Šis straipsnis apie augalų grupę. Apie konkrečią gentį skaitykite straipsnyje bambukas (gentis).
| Bambusoideae |
|---|
Valgomasis didbambukis (Phyllostachys edulis) |
| Mokslinė klasifikacija |
Bambukinių natūralus išplitimo arealas |
| Sinonimai |
Bambukiniai (Bambusoideae) – miglinių (Poaceae) šeimos daugiamečių, visažalių augalų pošeimis. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato zonose, daugiausia Pietryčių ir Rytų Azijoje, Himalajuose, Pietų Amerikoje, JAV.
Iš viso pasaulyje yra 115 genčių, ir daugiau kaip 1400 rūšių.
Bambukinių stiebas bamblėtas, tuščiaviduris, ištisai arba bent iš dalies sumedėjęs, kartais kiek šakotas, dažniausiai plonas, nors storiausi egzemplioriai siekia iki 15–20 cm skersmens. Lapai daugiausia kotuoti, siauri, smailėjantys, retai linijiški. Kai kurios bambukinių rūšys žydi labai retai, kartą į 100 metų ar dar rečiau. Žiedai susitelkę šluotelėmis. Vaisius – grūdvaisis. Tai greičiausiai pasaulyje augantis augalas – per parą gali paaugti 1 metrą. Aukščiausia bambukinių rūšis švelnusis medbambukis (Dendrocalamus brandisii) užauga iki 38 m aukščio.
Sėklos ir ūgliai vartojami maistui, lapais šeriami galvijai. Stiebai naudojami statyboje, baldams gaminti. Iš tikrojo bambuko (Bambusa arundinacea), stačiojo medbambukio (Dendrocalamus strictus) pluošto gaminamas aukštos kokybės popierius. Kai kurie bambukiniai auginami dekoratyviniuose želdiniuose.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas bambùkas – skolinys iš rus. бамбук, kuris – iš kitų Europos kalbų: angl. bamboo, pranc. bambou, ol. bamboe ir kt. Žodis Europon pateko per port. bambu, mambu iš malajų/indoneziečių bambu (‘krūmo ar medžio formos žõlės stačiais medingais stiebais’). Į šias kalbas galbūt patekęs iš dravidų kalbų.[1]
Filogenezė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bambukinių pošeimio kladograma BOP kladoje, pagrįsta miglinių (Poaceae) šeimos analize.[2]
| BOP klada |
| ||||||||||||||||||||||||
Bambukai ilgą laiką buvo laikomi pagrindiniais pošeimio atstovais dėl pažiedžių, raceminių žiedynų ir žiedų su trimis lodikulėmis, šešiais kuokeliais ir trimis purkomis.[3] Remiantis pastarojo meto molekulinės filogenetikos tyrimais, daugelis anksčiau į bambukinių pošeimį įtrauktų genčių ir tribų dabar priskiriama kitiems pošeimiams, pvz., Anomochlooideae, Puelioideae ir Ehrhartoideae. Bambukiniai ir Pooideae pošeimiai priklauso vienai seserinei grupei.[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Žydintis melsvasis didbambukis (Phyllostachys Glauca)
-
Juodojio didbambukio (Phyllostachys nigra) lapai
-
Valgomojo didbambukio (Phyllostachys edulis) daigas
-
Bambukų miškas
-
Bambukų miškas Taivane
-
Bambukų miškas
-
Iš bambukų statomas namas
-
Bambukai - didžiųjų pandų pagrindinis maisto šaltinis
-
Blizgiojio bambukaičio (Fargesia nitida) lapai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 129.
- ↑ 2,0 2,1 Grass Phylogeny Working Group II (2012). „New grass phylogeny resolves deep evolutionary relationships and discovers C4 origins“. New Phytologist. 193 (2): 304–312. Bibcode:2012NewPh.193..304.. doi:10.1111/j.1469-8137.2011.03972.x. hdl:2262/73271. ISSN 0028-646X. PMID 22115274.
- ↑ Clark, LG; Zhang, W; Wendel, JF (1995). „A Phylogeny of the Grass Family (Poaceae) Based on ndhF Sequence Data“. Systematic Botany. 20 (4): 436–460. Bibcode:1995SysBo..20..436C. doi:10.2307/2419803. JSTOR 2419803.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Plačiau apie bambukus skaityti per grynas.lt svetainę, 2011 m. birželio 7 d.