Balys Gaidžiūnas
| Balys Gaidžiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1911 m. gruodžio 8 d. Dauderiai, Kėdainių apskritis |
| Mirė | 1996 m. balandžio 7 d. (84 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Karmėlavos kapinėse |
| Veikla | agronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Lietuvos žemės ūkio akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
Balys Gaidžiūnas (1911 m. gruodžio 8 d. Dauderių kaime, Kėdainių apskritis – 1996 m. balandžio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.) – Lietuvos agronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1931 m. baigė Kėdainių gimnaziją, 1935 m. – Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje ir gavo diplomuoto agronomo ekonomisto vardą.
Tautininkų sąjungos narys. 1936–1939 m. redagavo „Ūkininko patarėjo“ priedą „Jaunasis ūkininkas“, nuo 1938 m. – Lietuvos radijo laikraštį ūkininkams bei 1939–1940 m. ir 1941–1944 m. – žurnalą „Žemės ūkis“. Buvo Žemės ūkio rūmų spaudos skyriaus redaktorius. 1940 m. sovietinė valdžia iš darbo atleido.
Vokiečių okupacijos metais 1941–1944 m. dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, vienas iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, jo vicepirmininkas ir atstovas nuo Tautininkų sąjungos. 1944 m. gegužės mėn. nacių suimtas ir iki karo pabaigos kalintas Vokietijos kalėjimuose. Sąjungininkų išlaisvintas, gyveno Vakarų Vokietijoje. 1945–1949 m. vėl VLIK’o ir Vykdomosios Tarybos narys. Kartu Lietuvių tautinio sąjūdžio pirmininkas, organizavo tautininkų veiklą Vokietijoje.
1949 m. išvyko į JAV, dirbo laikraščio „Dirva“ redakcijoje Klyvlende. 1951–1962 m. ir 1985–1994 m. laikraščio redaktorius. 1994 m. grįžo į Lietuvą. [1]
Savo testamentu paskyrė lėšų penkiems lietuviškos patriotinės poezijos konkursams išeivijos jaunimui.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poezijoje vyrauja patriotiniai motyvai, religinė, kaimo, tautinė tematika. Eilėraštis „Motina“ (Toli, už girių, skendo saulė…) virto populiaria daina. Be poezijos išliko ir prozos darbų. Atsiminimuose aprašė Lietuvos okupacijų metus. 1979 m. parašė Klyvlendo Dievo Motinos parapijos istoriją.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jaunystė arimuose, eilėraščiai, 1936 m.
- Žaliuojanti žemė, eilėraščiai, 1937 m.
- Rūpesčių dienos, eilėraščiai, 1946 m.
- Pakeliui į mirtį, atsiminimų knyga, 1948 m.
- Vieneri metai ir viena savaitė, atsiminimų knyga, 1950 m.
- Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai lietuvio maldose, eilėraščiai, 1980 m.
- Mano kartos likiminiai metai, eilėraščiai, 1980 m.
- Bernelių mišios, eilėraščiai, 1983 m.
- Ir saulėtos, ir rūsčios dienos, eilėraščiai, 1986 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 140 psl.