Baltoji našlaitė
| Viola alba |
|---|
.jpg) Baltoji našlaitė (Viola alba) |
| Mokslinė klasifikacija |
Baltoji našlaitė (Viola alba) – našlaitinių šeimos daugiametis augalas, retai auginamas Lietuvoje, taip pat aptinkamas sulaukėjęs. Žydi anksti baltais (retai violetiniais) žiedais – gimtinėje kovo-balandžio mėnesiais, Lietuvoje mėnesiu vėliau. Iš Viduržemio jūros regiono kilusi Parmos našlaitė, kuri yra baltosios našlaitės porūšio (Viola alba subsp. dehnhardtii) kultūrinė forma, laikoma tobulo kvapo ir nuo seno naudojama parfumerijoje.[1]
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viena iš nedaugelio baltažiedžių našlaičių rūšių. Vidurio Europoje paplitęs baltosios našlaitės tipinis porūšis (Viola alba subsp. alba) yra 3-10 cm aukščio. Augalas leidžia neįsišaknijančias palaipas, kurios ima žydėti jau pirmaisiais metais. Prielapiai linijiškai lancetiški, smailūs, 4-6 kartus ilgesni už plotį, plaukuotu pakraščiu. Lapkotis apaugęs trumpais plaukeliais. Lapalakštis raukšlėtas, trikampio ar širdies formos.
Chromosomų skaičius yra 2n = 20.[2]
Buveinė ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltajai našlaitei reikalingas kalkingo molio dirvožemis šiltose, bet labiau pavėsingose nei saulėtose vietose. Ji įsikuria šiek tiek azotu turtinguose miško pakraščiuose, krūmuose ir dykvietėse, arti gyvenviečių. Vidurio Europoje ji prieraiši Alliarion augalų bendrijai.
Bendras baltosios našlaitės paplitimo arealas tęsiasi nuo Šiaurės Afrikos iki Europos ir Pietvakarių Azijos. Pagrindinis arealas yra šiaurinėje Viduržemio jūros dalyje ir tęsiasi į šiaurę iki Aukštutinio Reino regiono, nuo Balkanų pusiasalio iki Žemutinės Austrijos. Bavarijos Alpių papėdėje yra tik atskiros radimvietės. Visiškai izoliuota viena radimvietė yra Baltijos jūros Elando saloje. Tai šiauriausia natūrali šios rūšies paplitimo riba, esanti ties 63 ° šiaurės platumos lygiagrete.[2]
Lietuvoje nuo seno buvo auginama gėlynuose, bet dabar ją nukonkuravo spalvingesnės rūšys (darželinė ir tiesiaragė našlaitės). Sulaukėjusių egzempliorių galima rasti buvusių gėlių darželių vietose.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europoje išskiriami trys baltosios našlaitės porūšiai[3]:
- Viola alba Besser subsp. alba (Syn.: Viola alba subsp. scotophylla (Jordan) Nyman): Europoje ir Vakarų Azijoje.
- Viola alba subsp. cretica (Boiss. & Heldr.) Marcussen: endeminis Kretos saloje.
- Viola alba subsp. dehnhardtii (Ten.) W.Becker: Šiaurės Afrikoje, Pietų Europoje ir Vakarų Azijoje.
Parmos našlaitė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau laikyta, kad Parmos našlaitės, išsiskiriančios savo kvapniais, pusiau pilnaviduriais žiedais, kilusios iš kvapiosios našlaitės (Viola odorata), mėlynosios našlaitės (Viola suavis) arba yra kelių rūšių hibridas. Naujausi tyrimai rodo, kad Parmos našlaitė artimiausia baltosios našlaitės porūšiui Viola alba subsp. dehnhardtii[4]. Parmos našlaitė žinoma tik kaip kultūrinis augalas, auginamas švelnaus klimato zonoje. Kadangi žydėti pradeda labai anksti, vėsesnio klimato zonoje reikėtų auginti šiltnamiuose, siekiant išvengti šalnų keliamo pavojaus.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Parfumerinio hito viršūnėje – kuklios našlaitės aromatas. Delfi.lt. Paskelbta 2001-11-07.
- ↑ 2,0 2,1 Oberdorfer, Erich (2011): Pflanzensoziologische Exkursionsflora für Deutschland und angrenzende Gebiete. Unter Mitarbeit von Angelika Schwabe und Theo Müller. 8., stark überarbeitete und ergänzte Auflage. Eugen Ulmer, Stuttgart (Hohenheim), ISBN 3-8001-3131-5, S. 677
- ↑ Viola alba // Raab-Straube, E. von & Henning, T.(2018): Violaceae. – In: Euro+Med Plantbase – the information resource for Euro-Mediterranean plant diversity. Tikrinta 2021-06-10.
- ↑ Valéry Malécot, Jérôme Munzinger, Roxana Yockteng, Max Henry: On the origin of the sweet-smelling Parma violet cultivars (Violaceae): wide intraspecific hybridization, sterility, and sexual reproduction. In: American Journal of Botany, Volume 94, 2007, S. 29–41. Santrauka Archyvuota kopija 2007-10-22 iš Wayback Machine projekto..