Baltasis miestas (Tel Avivas)
32°04′40″ š. pl. 34°46′27″ r. ilg. / 32.07778°š. pl. 34.77417°r. ilg.
| Tel Avivo Baltasis miestas: modernizmo judėjimas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Dizengofo aikštė apie 1940 m. | |
| Vieta |  Izraelis
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1096 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2003 (27-oji sesija) |
  Baltasis miestas (Tel Avivas) šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Baltasis miestas (Tel Avivas) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Baltasis miestas (hebr. העיר הלבנה = Ha-Ir Ha-Levana, arab. المدينة البيضاء = Al-Madinah al-Bayḍā’) – Tel Avivo (Izraelio sostinės) dalis, kuri formavosi 1930–1950 m. ir yra sukaupusi apie 4000 istorinių pastatų, daugiausia statytų modernizmo stiliumi. 2003 m. ši dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[1] Tai didžiausia modernistinės ir tarptautinio stiliaus architektūros sankaupa pasaulyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kuomet 1920 m. Palestinoje įkurtas Palestinos mandatas, čia pradėjo migruoti žydai iš Europos. Į šiaurę nuo senovinio Jafos miesto, dykumoje buvo pradėtas kurti naujas miestas, Tel Avivas. Pirmasis jo meras Meir Dizengofas pasikvietė škotų architektą Patrick Geddes, kuriam patikėta sukurti naujo miesto planą. Jį kuriant remtasi tuo metu populiaria miesto-sodo koncepcija. Numatyti kvartalai, gatvės ir žaliosios erdvės.[2]
Pradėjus statyti miesto pastatus, apie 1933 m. į Palestinos mandatą ėmė plūsti pabėgėliai iš Nacių Vokietijos. Tarp jų buvo nemažai architektų, tokių kaip Arieh Sharon, kurie atsinešė Europoje populiarias Bauhauzo, tarptautinio stiliaus idėjas. Sparčiai augantis Tel Avivas tapo erdve įgyvendinti naujas funkcionalumo, modernizmo idėjas. Architektūroje naudojamos modernizmui būdingos formos: tiesios ir lenktos linijos, kuriančios tarpusavio darną.
Palestinoje architektai susidūrė su naujais iššūkiais, kurie reikalavo Bauhauzo idėjas pritaikyti prie vietinio klimato ir sąlygų. Vyraujanti balta sienų spalva buvo naudojama tam, kad atspindėtų saulės šviesą ir apsaugotų nuo karščio. Skirtingai nei Europoje, buvo vengiama didelių langų. Balkonai išdėstomi vienas virš kito, kad dengtų nuo saulės šviesos, ir atgręžti į jūros pusę, kad pagautų vėją.
Stogai projektuojami plokšti, kad būtų panaudojami kaip terasos vakarais.[3] Taip pat čia buvo išrasti ant stulpų (piloti) pakelti pastatai. Jie sudarydavo šešėlį apačioje, o vėjas vėsindavo pirmąjį aukštą.
Paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tel Avivui augant ir plečiantis, jo projektai persikėlė į kitus miesto rajonus, ir Baltasis miestas buvo dalinai apleistas. Daug pastatų apiro, kiti buvo sugriauti kaip nebenaudingi. 1984 m. pradėta naujai atsigręžti į modernizmo architektūros paveldą. Minint Tel Avivo 75 metų jubiliejų, surengta paroda „Baltasis miestas, Tarptautinio stiliaus architektūra Izraelyje, Eros portretas“. Manoma, kad ši paroda davė istoriniam rajonui dabartinį pavadinimą ir paskatino domėtis nykstančiu paveldu.[4]
1996 m. Baltasis miestas buvo įrašytas į pavojuje esančio paveldo sąrašą, kas paskatino jį įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Tai buvo padaryta 2003 metais, įvertinant Baltąjį miestą kaip išskirtinį miestų planavimo ir ankstyvojo modernizmo pavyzdį.[5]
Paveldo priežiūra, registravimu ir išsaugojimu rūpinasi 2000 m. įkurtas Bauhauzo centras Tel Avive ir 2008 m. įkurtas Bauhauzo fondas Tel Avive. 2009 m. Tel Avivo savivaldybė pradėjo 1000 istorinių pastatų išsaugojimo ir atnaujinimo programą.[6] 2015 m. Vokietija paskyrė finansavimą dalies pastatų restauracijai.
-
Pasaulio paveldo teritorija Tel Avive -
Bauhauzo muziejaus pastatas -
Cinema Hotel -
Engelio namas ant stulpų, 1933 m. -
Termometro namas -
1935 m. namas -
Feldamanų namas, 1934 m. -
1935 m. pastatas Zolia gatvėje -
Alenby gatvės pastatas -
Gotgoldo namas -
Zismano namas
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokietija: Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008)
Brazilija: Pampulijos modernistinis ansamblis (2016)
Eritrėja: Asmara, modernizmo miestas Afrikoje (2017)
Slovėnija: Jožės Plečniko kūriniai Liublianoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai (2021)
Lietuva: Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m. (2023)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ White City of Tel-Aviv – the Modern Movement
- ↑ Yael Zisling, A Patchwork of Neighborhoods Archived 2009-04-30 at the Wayback Machine, Gems in Israel, April 2001.
- ↑ Daniella Ashkenazy, Tel Aviv – „Bauhaus Capital“ of the World, Israel Magazine-On-Web, 1 April 1998, retrieved 14 September 2009
- ↑ Goel Pinto, Taking to the streets – all night long Archived 2009-04-26 at the Wayback Machine, Haaretz, 29 June 2007
- ↑ White City of Tel-Aviv – the Modern Movement
- ↑ Sharon Udasin, Bauhaus is Our House Archived 2016-01-16 at the Wayback Machine, The Jewish Week, 20 May 2009
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||
