Baltasis alyvinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baltojo alyvinio veislės obuoliai (apatinis piešinys) prof. Adomo Hrebnickio sudarytame „Vaisių atlase“ (rus. „Атлас плодов“), 1906 m. Viršutiniame piešinyje – „Popierinio“ veislės obuoliai.

Baltasis alyvinis  – atspari šalčiams senovinė vasarinė obelų veislė.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudiškos selekcijos vėlyva veislė, manoma, kad kilusi iš Baltijos šalių. Vaismedžiai vidutinio ūgio, retas vainikas rutuliškas (pietiniuose kraštuose, pvz., Ukrainoje piramidės formos). Atsparūs šalnoms ir lietingoms vasaroms, ištvermingi žiemą. Vidutiniškai atsparūs rauplėm ir kitom ligom. Lapai elipsės arba kiaušinio formos. Pasodinus medelį, kasmetinį derlių duoda po 2–3 metų.

Transparente blanche.jpg

Žydi vidutiniškai anksti. Vaisiai (vidutinis vieno svoris – apie 95 g) skinami rugpjūčio gale, vartojami švieži ir perdirbami, saugykloje išsilaiko 10–12 dienų. Obuoliai apvaliai kūgiški ar plačiai kiaušiniški, neaštriai briaunoti. Odelė plona, žalsvai geltona, prinokusių – gelsvai balta. Nuo suspaudimo ar sumušimo atsiranda tamsios dėmės, todėl sunkiai transportuojami. Minkštimas žalsvai baltas, purokas ir sultingas.

Neretai painiojama su „Popierinio“ obelų veisle (pastarosios veislės obuoliai prinoksta dviem savaitėms vėliau ir yra labiau rūgštūs, medeliai mažiau ištvermingi žiemos periodu ir nelabai atsparūs rauplėms).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka