Baltarusijos geležinkelių transportas
Baltarusijos geležinkelių transportas – geležinkelio transportas, apimantis Baltarusijos teritoriją. Geležinkelius prižiūri įmonė „Baltarusijos geležinkelis“, kurios valdyba įsikūrusi Minske. Šalyje yra 1520 mm vėžės geležinkeliai, jie driekiasi 5480 km, iš jų 1228 elektrifikuotų. Taip pat nedideli siaurojo geležinkelio ruožai.
Pagrindiniai geležinkelio mazgai – Minskas, Maladečina, Orša, Baranovičiai, Gardinas, Valkaviskas, Lyda, Luninecas, Brestas, Gomelis, Žlobinas, Kalinkavičai, Mogiliavas, Asipovičai, Kryčavas, Vitebskas, Polockas. Geležinkelių ruožai suskirstyti į Minsko, Mogiliavo, Baranovičių, Bresto, Gomelio, Vitebsko regionus.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis geležinkelis Baltarusijoje atsirado 1862 m., kai per čia buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, ėjęs dabartinės Baltarusijos šiaurės vakariniu pakraščiu. Tai buvo 32 km ruožas. 1871 m. nutiestas Smolenko–Minsko–Bresto geležinkelis, einantis per visą šalį.[1]
Prieš I pasaulinį karą šalyje jau buvo nutiesta 3888 km geležinkelių, buvo 971 lokomotyvas.[2] II pasaulinio karo metais geležinkeliai Baltarusijoje stipriai nukentėjo.[1]
1960 m. pradėjo važinėti šilumvežiai – iki tol važinėdavo garvežiai. 1969 m. įvesti ir dyzeliniai traukiniai.[3] 1971 m. suteiktas Lenino ordinas.
Kurį laiką sovietmečiu Baltarusijos geležinkelių sistemai priklausė nedideli geležinkelio ruožai Lietuvoje, vedantys link Adutiškio, Pabradės, Švenčionėlių, Druskininkų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Белорусская железная дорога. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 38–39
- ↑ History. Rw.by (tikrinta 2011-08-26).
- ↑ История Белорусской железной дороги. Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto. Rwb.by (tikrinta 2025-09-28).