Taraškevica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baltarusių taraškevicos kalba)
Peršokti į: navigacija, paiešką
B. Taraškevičiaus gramatikos vadovėlis

Taraškevica (brus. тарашкевіца) – baltarusių kalbos klasikinės rašybos (brus. класiчны/клясычны правапіс) variantas, kurį 1918 m. pasiūlė Bronislavas Taraškevičius. Oficialiai naudotas iki baltarusiškos rašybos reformos 1933 m. Šiuo metu vartojamas ribotai.

Nepaisant oficialiai Baltarusijoje nepripažįstamos taraškevicos, ja spausdinami kai kurie literatūros ir spaudos leidiniai, kurių autoriai teigia, neva ji žymiai geriau nei oficialioji rašyba atspindi baltarusių kalbos specifiką. 2005 m. išėjus knygai „Baltarusių klasikinė rašyba. Taisyklių sąvadas“ (Беларускі клясычны правапіс. Збор правілаў), buvo sunorminta šiuolaikinė taraškevica. 2007 m. IANA (Internet Assigned Numbers Authority) jai suteikė kalbinį kodą „be-tarask“.

Nuo 2005 m. kuriama Baltarusiškoji taraškevicos Vikipedija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš paskelbiant 1918 m. nepriklausomą Baltarusijos Liaudies Respubliką iškilo būtinybė sunorminti baltarusių kalbą. Tarp kalbininkų siūlytų variantų tinkamiausiu pripažinta B. Taraškevičiaus „Baltarusių kalbos gramatika mokykloms“, bene sėkmingiausiai perteikusi pagrindinius kalbos dalykus. Vėlesni baltarusių kalbos projektai ir reformos rėmėsi šiuo darbu.

1933 m. įvykdyta rašybos reforma nebuvo pripažinta už Baltarusijos TSR ribų, daugiausia Vakarų Baltarusijoje ir baltarusių centruose Latvijoje, Prahoje ir Berlyne. Baltarusių emigracijos leidėjai taip pat neperėjo prie naujosios rašybos taisyklių. Baltarusių mokslo draugija Vilniuje neeiliniame posėdyje 1933 m. spalio 31 d. priėmė rezoliuciją, prieštaraujančią reformai, nurodydama, kad ji buvo orientuota į kalbos rusifikaciją, be to, jai trūko mokslinio pagrindo. Tai buvo priežastis, dėl kurios atsirado du baltarusių rašybos variantai, iš kurių vienas buvo naudojamas BTSR, o kitas už jos ribų. Reformos nepripažinimą lėmė ir tai, kad iki jos priėmimo nebuvo visuomeninės diskusijos, šalyje vyko stalininės represijos, ypač baltarusių inteligentijos atžvilgiu. Baltarusių istorikai ir filologai pažymėjo, kad taip jų kalba buvo dirbtinai priartinta prie rusų kalbos normų.

Prasidėjus perestroikai, 1980–ųjų pabaigoje buvo bandoma grįžti prie taraškevicos normų ir 1933 m. reformos peržiūrėjimo. Ją ėmė naudoti kai kurie rašytojai, periodiniai leidiniai, nes valdžia to nebedraudė. Vyko diskusijos tarp taraškevicos naudotojų dėl kalbos taisyklių taikymo, tobulinimo.

Kalbos pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Taraškevica
Oficiali kalba Taraškevica
Мінск, Брэст, Расія, Літва, Германія, Англія Менск, Берасьце, Расея, Летува, Нямеччына, Ангельшчына
сімвал, Візантыя; арфаграфія, міф, сымбаль, Бізантыя; артаграфія, міт
стагоддзе, не толькі, тэатр стагодзьдзе, ня толькі, тэатар
снег, з’ява, дзве сьнег, зьява, дзьве
фарміраваць, санкцыяніраваць, замаскіраваць фармаваць, санкцыянаваць, замаскаваць
магчымасцей, цяжкасцей, сувязей магчымасьцяў, цяжкасьцяў, сувязяў

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka