Baltai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltai
Gyventojų skaičius ~300 tūkst.
Populiacija šalyse Pakistanas
Indija
Kalba (-os) baltų
Religijos islamas, budizmas, bon
Giminingos etninės grupės ladakai, burigai, tibetiečiai, dardai

Baltai – Azijos tauta, gyvenanti Baltistano regione šiaurės Pakistane bei Indijos teritorijoje Ladake. Kalba tibetiečių kalbų grupei priklausančia baltų kalba.

Baltų tauta yra tibetiečių kilmės, iš dalies paveikta indoeuropiečių kalnų tautų – dardų. Per amžius su baltais susimaišė ir čia atklydę arabai, persai, uigūrai, kašmyrai[1]. Senovėje baltai buvo budistai (išpažino Tibeto budizmą, senosios Bon religijos elementus), tačiau nuo XV a. dauguma baltų atsivertė į islamą. Kadangi baltai tikėjimą priėmė iš sufijų, pradžioje išpažino Nurbakši ordino islamą, bet XIX a. didelė dalis tapo šiitais arba sunitais. Dabar 45 % baltų išpažįsta Nurbakši islamą, 22 % yra šiitai, 3 % yra sunitai (Ahl al-Hadith sekta). Likusieji baltai, daugiausia gyvenantys Ladake, tebeišpažįsta budizmą ir bon[2].

Baltai dėl savo mišrių religinių tradicijų yra išvystę unikalią kultūrą. Verčiamasi žemdirbyste, avių, ožkų, jakų auginimu. Kadangi regionas labai skurdus, dalis baltų emigruoja į didmiesčius (Lahorą, Islamabadą, Ravalpindį).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]