Balsavimo paradoksas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Balsavimo paradoksas (Jono Kondorsė paradoksas) – Marquis de Condorcet XVIII amžiuje pastebėtas paradoksas, teigiantis, kad kolektyvinis pasirinkimas dėl konfliktuojančių norų gali būti ciklinis, o ne tranzityvus.
Pavyzdys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trijų rinkėjų pasirinkimo eiliškumas, kai yra trys balsavimo pasirinkimai (A, B ir C):
- Rinkėjas X – A, B, C
- Rinkėjas Y – B, C, A
- Rinkėjas Z – C, A, B
Kaip matyti, dviem trečdaliams rinkėjų pasirinkimas A yra geresnis negu B, dviem trečdaliams B geresnis negu C ir dviem trečdaliams C geresnis negu A.
Taigi, jei būtų išrinktas A, galima teigti, kad C yra geresnis pasirinkimas, nes dviem iš trijų rinkėjų jis tinka labiau. Tačiau jei būtų išrinktas C variantas, dviem rinkėjams geresnis variantas būtų B, todėl galima būtų teigti, kad B geresnis variantas. Analogiškai, jei išrinktas B, daugumai geresnis variantas būtų A.
Tokiu būdu apklausų ir balsavimų rezultatų išankstinis žinojimas keičia likusių rinkėjų apsisprendimą. Taip pat neįmanoma išrinkti daugumai tinkamiausio varianto.