Baliečių kalba
| Baliečių kalba Basä Bali | |
| Kalbama | |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~3,3 mln.[1] |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | austronezinės malajų–polineziečių malajų–sumbaviečių baliečių–sasakų baliečių |
| Rašto sistemos | baliečių raštas, lotynų raštas |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | ban |
| ISO 639-3 | ban |
| Geografinis paplitimas | |
Baliečių kalba (Basä Bali,
) – austronezinių kalbų šeimos kalba, vartojama baliečių, gyvenančių Indonezijai priklausančioje Balio saloje. Taip pat ja šnekama Nusa Penidos saloje, vakarų Lomboke, baliečių bendruomenės Javoje. Kalbančiųjų skaičius – apie 3,3 mln. žmonių. Ši kalba artimai gimininga Lomboke vartojamai sasakų kalbai bei Sumbavoje vartojamai sumbaviečių kalbai, toliau gimininga javiečių kalbai.
Baliečių kalba užrašoma dviem raštais: istoriškai ši kalba buvo užrašoma baliečių raštu (iš esmės – javiečių rašto atmaina), kilusiu iš Indijos, tačiau dabar rašoma lotyniškais rašmenimis.
Kalba turi keletą kalbinių registrų – aukštasis registras persmelktas sanskritiškos bei javietiškos leksikos. Žemajame registre didelė indoneziečių, anglų kalbos įtaka. Baliečių kalba dabar vartojama daugiausia kaip šnekamoji kalba. Skiriamos pagrindinės dvi tarmės: aukštumų ir žemumų.
Baliečių kalbos raštija klestėjo XIV–XIV a. kai Balis pateko į Madžapahito sudėtį. Su hinduizmu į kalbą pateko daug sanskritiškų skolinių (pvz., surya „saulė“, pustaka „knyga“, agama „religija“, basa „kalba“).