Baktrų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baktrų kalba
Αριαο
KalbamaBaktrija
Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalba
Kilmėindoeuropiečių
0indoiranėnų
00iranėnų
000rytų iranėnų
0000baktrų
Rašto sistemosgraikų raštas, manichėjų raštas
Kalbos kodai
ISO 639-3xbc

Baktrų kalba (Αριαο = Aryao) – senovės iranėnų kalba, vartota Vidurinėje Azijoje, Baktrijos krašte. Tai buvo valstybinė Kušanų ir Eftalitų imperijų kalba. Ji priskiriama prie rytų iranėnų kalbų ir buvo gimininga sogdų, chorezmiečių, partų kalboms. Iš dabartinių kalbų jai artimiausia mundžanų kalba.[1]

Baktriško Rabatako įrašo fragmentas

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

323 m. pr. m. e. Aleksandrui Makedoniečiui užėmus Baktriją, kaip aukštoji kalba paplito graikų. Vėliau tiek graikų-baktrų valstybėje, tiek įsiveržus skitams tebebuvo vartojama graikų kalba. Baktrų kalbą valstybine padarė tocharų kilmės Kušanų karalius Kaniška. Plečiantis Kušanų imperijai, kalba paplito po Vidurinę Aziją ir Šiaurės Indiją. Nuo III a. baktrų kalba patyrė vid. persų kalbos įtaką, nes apylinkėse įsigalėjo Sasanidai. Eftalitų valstybės laikais vyravo daugiakalbystė – baktrų kalba buvo vartojama podraug su vid. persų, šiaurės indoarijų kalbomis. VII a. Baktriją užkariavus arabams, kalbos reikšmė ėmė nykti. IX a. Točio slėnyje (šiaurės vakarų Pakistanas) įrašytas paskutinis žinomas įrašas baktrų kalba.

Kalbos šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baktrų kalba buvo daugiausia užrašoma graikiškomis raidėmis (vienintelė iš visų indoiranėnų kalbų). Dėl fonetinių skirtumų buvo įvesta keletas naujų ženklų – Ϸ, ϸ (=š), Ͱ, ͱ (=h), raidės Ξ ir Ψ nenaudotos. Baktrų kalba paliudyta ant monetų, antspaudų, įrašų akmenyje, ja taip pat parašyta rankraščių, kitų dokumentų. Baktriškų įrašų randama daug kur Afganistane, taip pat Uzbekistane, šiaurės Pakistane, Rytų Turkestane (daugiausia budistiniai rankraščiai). Gaočange rastas baktriškas įrašas, užrašytas manichėjų raštu (siriškos kilmės). Vienas svarbiausių baktrų kalbos šaltinių – Rabatako įrašas, II a. sudarytas valdant Kaniškai.

Kalbos pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • […. ]νο βωγο στοργο κανηþκε κοþανο ραþτογο λαδειγo χοαζαοαργο βαγ[η]-ζνογο κιδι ασo νανα oδo ασo oισπoανo µι βαγανo ι þαoδανo αβoρδo κιδι ιωγo χþoνo νoβαστo σ(α)γωνδι βαγανo σινδαδo oτηια ι ιωναγγo oασo oζoαστo ταδηια αριαo.
  • [….]no bōgo storgo kanēške košan raštog lādeigo xoazaoargo bag[ē]znogo kidi aso Nana odo aso oispoan mi bagano i šaodano abordo kidi iōg xšono nobasto s(a)gōndi bagano sindado otēia i iōnaggo oaso ozoasto tadēia ariao.
  • "[…. ] didžio išgelbėjimo, Kaniška Kušanas, teisusis, teisingasis, patvaldys, Viešpats, vertas pagarbinimo, iš Nanos iš iš visų dievų gavęs karališką titulą, įvesdintas į sostą pirmais metais, kai dievai buvo palankūs, ir jis padėjo (šalin) graikų kalbą, tada išdėstė arijiškai. "

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Waghmar, Burzine K. (2001) 'Bactrian History and Language: An Overview.' Journal of the K. R. Cama Oriental Institute, 64. pp. 45.