Bakterinė vaginozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bakterinė vaginozė

Bakterinės vaginozės mikroskopinė nuotrauka — gimdos kaklelio ląstelės, padengtos lazdelių formos bakterijomis Gardnerella vaginalis (rodyklės).
ICD-10B96, N76
ICD-9616.1

Bakterinė vaginozė (BV), dar vadinama makšties disbakterioze arba nespecifiniu vaginitu[1] – makšties liga, kylanti sutrikus bakterijų pusiausvyrai makštyje.[2] Dažniausias ligos simptomas: gausios išskyros iš makšties, kurios dažnai turi žuvies kvapą. Išskyros paprastai būna baltos arba pilkos. Taip pat gali varginti skausmingas šlapinimasis.[3] Nedažnais atvejais gali niežėti.[2][3] Atsitiktiniais atvejais liga gali nepasireikšti jokiais simptomais.[3] Sergant BV padidėja rizika užsikrėsti įvairiomis kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis įskaitant ŽIV / AIDS.[4] Jeigu sergančioji nėščia, padidėja priešlaikinio gimdymo pavojus.[5]

Priežastis ir diagnozė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BV kyla sutrikus natūraliai makštyje gyvenančių bakterijų pusiausvyrai.[6] Bakterijų pusiausvyra sutrinka, kai tam tikroje terpėje natūraliai gausiausiai gyvenančios rūšies bakterijų sumažėja, o nebūdingų arba kenksmingų – padaugėja. Taip pat šimtus arba tūkstančius kartų padidėja bendrasis bakterijų skaičius.[2] Ligos rizikos veiksniai: makšties plovimas, naujas lytinis partneris arba dažna jų kaita, antibiotikų vartojimas, į gimdą įsodinamų įtaisų naudojimas ir kiti.[6] Ši liga nelaikoma lytiniu keliu plintančia infekcija.[7] Diagnozė įtariama remiantis simptomais, o patvirtinama atlikus makšties išskyrų tepinėlio tyrimą, nustačius didesnį nei normalus makšties pH ir didelį bakterijų skaičių.[2] BV dažnai painiojama su makšties grybeline infekcija arba trichomonų sukelta infekcija.[8]

Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažnai gydoma antibiotikais klindamicinu arba metronidazolu. Šiuos vaistus galima vartoti ir antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Visgi po gydymo būklė dažnai pasikartoja. Vartojant probiotikų ligos kartojimosi galima išvengti.[2] Nežinoma, ar probiotikų arba antibiotikų vartojimas turi poveikį nėštumo baigčiai.[2][9]

Epidemiologija ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BV – dažniausiai pasitaikanti makšties infekcija vaisingo amžiaus moterims.[6] Sergančių moterų skaičius įvairiu metu svyruoja nuo 5 % iki 70 %.[4] BV daugiausia paplitusi Afrikoje, mažiau – Azijoje ir Europoje.[4] Jungtinėse Amerikos Valstijose serga maždaug 30 % moterų nuo 14 iki 49 metų amžiaus.[10] Įvairių šalių etninėse grupėse ligos dažnis gali stipriai skirtis.[4] Į BV panašių simptomų aprašyta daugumoje senų šaltinių, tačiau pirmasis aiškiai dokumentuoto atvejo aprašas pasirodė 1894 m.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Borchardt, Kenneth A. (1997). Sexually transmitted diseases : epidemiology, pathology, diagnosis, and treatment. Boca Raton [u.a.]: CRC Press. p. 4. ISBN 9780849394768.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Donders, GG; Zodzika, J; Rezeberga, D (2014 m. balandžio mėn.). „Treatment of bacterial vaginosis: what we have and what we miss“. Expert opinion on pharmacotherapy. 15 (5): 645–57. PMID 24579850.
  3. 3,0 3,1 3,2 „What are the symptoms of bacterial vaginosis?“. http://www.nichd.nih.gov/. 2013-05-21. Nuoroda tikrinta 2015-03-03. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Kenyon, C; Colebunders, R; Crucitti, T (2013 m. gruodžio mėn.). „The global epidemiology of bacterial vaginosis: a systematic review“. American journal of obstetrics and gynecology. 209 (6): 505–23. PMID 23659989.
  5. „What are the treatments for bacterial vaginosis (BV)?“. http://www.nichd.nih.gov/. 2013-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-03-04. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  6. 6,0 6,1 6,2 „Bacterial Vaginosis (BV): Condition Information“. http://www.nichd.nih.gov/. 2013-05-21. Nuoroda tikrinta 2015-03-03. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  7. „Bacterial Vaginosis – CDC Fact Sheet“. Centers for Disease Control and Prevention. 2014-03-11. Nuoroda tikrinta 2015-03-02.
  8. Mashburn, J (2006). „Etiology, diagnosis, and management of vaginitis“. Journal of midwifery & women's health. 51 (6): 423–30. PMID 17081932.
  9. Othman, M; Neilson, JP; Alfirevic, Z (2007-01-24). „Probiotics for preventing preterm labour“. The Cochrane database of systematic reviews (1): CD005941. PMID 17253567.
  10. „Bacterial Vaginosis (BV) Statistics Prevalence“. cdc.gov. 2010-09-14. Nuoroda tikrinta 2015-03-15.