Baisogalos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Baisogalos herbas – vienas iš Baisogalos heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė pasaga su virš jos tupinčiu, į kairę pusę atsigręžusiu juodu naktikovu, laikančiu snape auksinį žiedą, užpakaliniame mėlyname – auksinė Dievo Apvaizdos akis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1791 m. lapkričio 10 d. šį herbą suteikė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas. Tebėra neišaiškinta, ką reiškia Baisogalos herbe pasaga ir paukštis. Tokie simboliai dažni bajorų heraldikoje ir gali būti iš jos nusižiūrėti. Dievo apvaizdos akis – buvo bene svarbiausia Ketverių metų seimo, kurio metu miestai gavo savivaldas ir herbus, ideologinis simbolis. Ji dažnai minima seimo pasiuntinių kalbose, vyrauja iškilmių aprašymuose, miestų puošyboje, valdovo dvaro ceremoniale. Tuomet šis simbolis pateko į daugelio Lietuvos miestų herbus. Kitų metų pabaigoje herbas neteko galios, kai buvo panaikintos nedidelių miestų savivaldos.

Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumas herbą patvirtino 1992 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. I-2554.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]