Baisogalos herbas
| Baisogalos herbas |
|---|
 |
 |
 |
 |
 |
Baisogalos herbas – pagrindinis Baisogalos miestelio ir Baisogalos seniūnijos (Radviliškio rajono savivaldybė) heraldikos atributas.
Aprašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė pasaga su virš jos tupinčiu, į kairę pusę atsigręžusiu juodu naktikovu, laikančiu snape auksinį žiedą, užpakaliniame mėlyname – auksinė Dievo Apvaizdos akis.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1791 m. lapkričio 10 d. Baisogalos herbą suteikė ATR valdovas Stanislovas Augustas privilegija Nr. 3.[2][3] Tebėra neišaiškinta, ką reiškia Baisogalos herbe pasaga ir paukštis. Tokie simboliai dažni bajorų heraldikoje ir gali būti iš jos nusižiūrėti.[4] Dievo apvaizdos akis buvo bene svarbiausia Ketverių metų seimo, kurio metu miestai gavo savivaldas ir herbus, ideologinis simbolis. Ji dažnai minima seimo pasiuntinių kalbose, vyrauja iškilmių aprašymuose, miestų puošyboje, valdovo dvaro ceremoniale. Tuomet šis simbolis pateko į daugelio Lietuvos miestų herbus. 1792 m. viduryje herbas neteko galios, kai buvo panaikintos nedidelių miestų savivaldos.[5]
Dabartinį herbą 1992 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. I-2554 patvirtino AT pirmininkas Vytautas Landsbergis.[6] Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 112–114
- ↑ Baisogalos herbas privilegijoje. Archyvai.lt (tikrinta 2011-01-27).
- ↑ Edmundas Rimša. 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis. „Lietuvos miestų istorijos šaltiniai“. – Vilnius, 1988. // psl. 138.
- ↑ Baisogalai patvirtintas herbas. Lsa.lt (tikrinta 2025-08-21).
- ↑ Baisogalos herbas. Llt.lt (tikrinta 2025-08-21).
- ↑ „Dėl Baisogalos miestelio istorinio herbo patvirtinimo“. 1992 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. I-2554. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-02-11.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Edmundas Rimša. Baisogalos herbas. – Vilnius: Versmė, 2009. P. 27-36. (Lietuvos valsčiai; kn. 16)