Bagizmas
Bagizmas (angl. bagism) – terminas, kurį sukūrė Džonas Lenonas ir Yoko Ono, kaip dalį plačios taikos kampanijos šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Bagizmo tikslas buvo išjuokti prietarus ir stereotipus. Bagizmas pažodžiui reiškia maišo dėvėjimą ant viso kūno. Pagal Džoną Lennoną ir Yoko Ono, gyvendamas maiše žmogus negali būti kitų teisiamas remiantis odos spalva, lytimi, plaukų ilgiu, apranga, amžiumi ar kitomis savybėmis. Tai buvo pristatyta kaip pilno bendravimo forma - užuot susitelkę ties išvaizda, klausytojai turi girdėti tik bagisto žinią.
Tikslas ir pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Džonas Lenonas ir Yoko Ono pasiūlė šią idėją 1969 m. kovo 31 d. Vienos konferencijoje. Visiškai ją paaiškino 1969 m. birželio 14 d. per interviu su Davidu Frostu. Bagizmas atspindėjo keistą, nerūpestingą ir dažnai linksmą kitų Džono ir Yoko taikos akcijų nuotaiką. Atkreipdamas daugelio dėmesį su keistomis savo prielaidomis, bagizmas pasauliui perteikė svarbų socialinį ir politinį pranešimą. Lenonas yra pareiškęs: „Yoko ir aš tikrai sutinkame būti pasaulio klounais, jei tai darydami padarysime kažką gero.”
Prieš šią akciją pora, 1968 m., dalyvavo „Alchemiškose Vestuvėse“ - pogrindžio menininkų susirinkime Londone. Numeris buvo atliekamas maiše ir kvietė publiką būti aktyviais, o ne pasyviais vartotojais. Džonas ir Yoko įšliaužė į juodo aksomo maišą, esantį ant scenos, atsisėdo sukryžiuotomis kojomis kelis į kelį ir užsidarė maiše. Jie judėjo 45 minutes. Tai buvo stiprus išbandymas auditorijai. Žiniasklaida klaidingai paskelbė, kad jie maiše mylėjosi.
Yoko sako, kad bagizmą įkvėpė Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“, kuris „Gerai matė tik širdimi, nes esminiai dalykai nematomi akimis.“ Ji tikėjosi, kad maišas dengiantis jos ir Džono išorę, jų žinutės esmę padarys matomą.