Bagdononių apylinkė
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio Bagdanonių apylinkė)
54°38′š. pl. 24°43′r. ilg. / 54.63°š. pl. 24.71°r. ilg.
Bagdononių apylinkė | ||
Centras | Bagdononys | |
TSRS topografija | ||
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Vievio rajonas (1954–1962) Trakų rajonas (1962–1973) | |
Dabartinė seniūnija | ||
Trakų seniūnija |
Bagdononių apylinkė (iki 1971 m. Bagdanonių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta 1954 m. gegužės 25 d. iš dalies Granapolio apylinkės ir dalies Kazokiškių II apylinkės. 1963 m. prijungta dalis Čižiūnų apylinkės.[1] 1971 m. sausio 27 d. patikslintas apylinkės pavadinimas. 1973 m. kovo 28 d. Bagdononių apylinkė prijungta prie Semeliškių apylinkės.
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Leningrado“ kolūkis [2] | |||
1959 m. (Išsamiau) |
39,2 | 1929 ([3]) | „Leningrado“ kolūkis [4] | 16 kaimų, 1 vienkiemis |
1970-01 (Išsamiau) |
1535 | 31 kaimas, 1 kaimo dalis [5] | ||
1972-10-01 (Išsamiau) |
74,7 | „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis, Strėvos kolūkis [6] | 30 kaimų, 1 kaimo dalis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 48–50
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 65–66
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 553
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 638 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 297.