Babrakas Karmalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Babrakas Karmalis
Babrakas Karmalis
Gimė 1929 m. sausio 6 d.
Kabulas, Afganistanas
Mirė 1996 m. gruodžio 3 d. (67 metai)
Maskva, Rusija
Pareigos Afganistano prezidentas
1979–1986 m.

Babrakas Karmalis (pušt. ببرک کارمل,; ‎1929 m. sausio 6 d. – 1996 m. gruodžio 3 d.) – Afganistano prezidentas, vadovavęs 19791986 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karmalis gimė ‎1929 m. sausio 6 d. Kabule. Jo tėvas buvo generolas majoras Muhamedas Huseinas, buvęs Paktijos provincijos valdytojas. Karmalis 1948 m. baigė Nidžato aukštąją mokyklą Kabule ir po to nebuvo priimtas į tesės ir politinių mokslų studijas Kabulo universitete dėl veiklos studentų organizacijose. 1951−53 m. jis mokėsi Teisės ir politikos mokslų kolegijoje ir buvo įkalintas dėl dalyvavimo politinėje studentų veikloje. Besimokydamas jis persiėmė marksistinėmis nuostatomis ir 1954 m. prisiėmė literatūrinį slapyvardį Babrakas, kas reikštų „darbo sūnus“. 1956 m. buvo išlaisvintas Muhamedo Daudo nurodymu, dirbo vertėju iš vokiečių ir anglų kalbų, 1957 m. atliko karinę tarnybą. 1960 m. baigė Teisės ir politinių mokslų kolegiją. 1961−1963 m. jis dirbo vertimų skyriuje prie Švietimo ministerijos ir Planavimo ministerijoje vis daugiau dalyvaudamas politinėje veikloje.

1964 m. Babrakas Karmalis buvo vienas Afganistano liaudies demokratinės partijos (ALDP) steigiamojo kongreso narių. 1965 m. partijai skilus jis vadovavo nusaikesnei „Vėliavos“ frakcijai. 1965 ir 1969 m. buvo išrinktas į Afganistano parlamento Liaudies rūmus. 1977 m. jo frakcija susijungė su „Liaudies“ frakcija taip suvienijant ALDP. 1978 m. Babrakas Karmalis buvo suimtas vyriausybės ir išlaisvintas po 1978 m. balandžio 27 d. įvykusio perversmo, per kurį marksistai nuvertė prezidento Muhamedo Daudo valdžią. Jis buvo išrinktas Revoliucijos Tarybos vicepirmininku ir pavaduojančiu ministru pirmininku. Babrakas Karmalis buvo vienu iš gabiausių oratorių ir sumaniausių afganų marksistų lyderių. 1978 m. liepą jis buvo paskirtas ambasadoriumi Čekoslovakijoje, po mėnesio atleistas apkaltinus sąmokslu prieš Revoliucijos Tarybą, pašalintas iš partijos. Jis pasitraukė į Maskvą. Tuo metu TSRS vadovybėje kilo didelis nepasitenkinimas Hafizulos Amino valdymu, kurį jie laikė didėjančio afganų pasipriešinimo komunistinei vyriausybei priežastimi. 1979 m. gruodžio 24 d. TSRS daliniai įsiveržė į Afganistaną su pretekstu apginti teisėtą vyriausybę. Gruodžio 27 d. buvo nužudytas Hafizula Aminas. Tą pačią dieną Babrakas Karmalis, kuris atvyko su TSRS kariuomene, paskelbtas Afganistano prezidentu.

Babrako Karmalio prezidentavimas buvo nesėkmingas, nepaisant jo pastangų įsiteikti islamistinėms Afganistano frakcijoms. Mudžahedų pasipriešinimas tik stiprėjo ir jis kuo toliau, tuo labiau buvo priklausomas nuo okupacinės kariuomenės paramos, o ne nuo savų afganistaniečių. Galų gale TSRS vadovybė nesibodėdama atvirai jį pradėjo kaltinti dėl užsitęsusio karo. 1986 m. lapkritį jis pasitraukė iš prezidento posto motyvavęs prasta sveikata. Po jo prezidentu tapo Muhamedas Nadžibula. Jis po to gyveno Maskvoje ir grįžo į Afganistaną 1992 m. žlugus komunistų režimui. Gyveno Mazari Šarife, kurį kontroliavo jo draugas generolas. Po to vėl išvyko į Maskvą, kur 1996 m. gruodžio 3 d. mirė nuo vėžio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]