Baba Jaga

Baba Jaga XX a. pr. iliustracijoje

Baba Jaga (rus. Баба-яга, Яга, яга-баба, еги-баба, ягая, Ягишна, Ягабова, Егибоба, bltr. Баба-Яга, Баба-Юга, Ягіня, ukr. Баба-Язя, Язя, Язі-баба, Гадра, bulg. Баба Яга, lenk. jędza, babojędza, ček. jezinka, Ježibaba, serb. Баба Јага, slovėn. jaga baba, ježi baba) – slavų folkloro veikėja, miško senė burtininkė. Atitinka lietuvių pasakų raganą. Tiek rytų, tiek vakarų slavų pasakose Baba Jaga gyvena miške, namelyje ant vištos kojos, ryja žmones. Jos namelis esąs apjuostas kauline tvora, ant jos – kaukolė, vietoje vartų – žmogaus koja, vietoje velkės – žmogaus rankos, vietoje spynos – burna aštriais dantimis. Trobelėje ji turinti krosnį, kurioje kepanti pagautus vaikus.

Baba Jaga – pasakų antagonistė. Ji kenkia pasakos protagonistui (pvz., jam iš nugaros išrėžia diržą), su juo eina imtynių, sugundo. Tačiau kartais gali būti ir teigiama veikėja – padėti herojui, apdovanoti. Baba Jaga dažnai vaizduojama kraupiai – jos viena koja esanti kaulinė, ji akla arba prastai mato, sena, didelėmis krūtimis. Kadangi betarpiškai susijusi su mišku ir žvėrimis, Baba Jaga galimai yra buvusios žvėrių ir mirties deivės apraiška. Ližė ar kastuvas, su kuriuo ji krosnin pašaunanti kepti vaikus leidžia manyti ją esant susijus su vaikų iniciacijos apeigomis.

Etimologija

Žodis Baba reiškia „boba, senė“, o žodį Jaga Maksas Fasmeris siejo su slavų prokalbės *(j)ęgа, kurį atitiktų serb. jeзa „siaubas“, jeзив „siaubingas, pavojingas“, slovėn. jezа „pyktis“, jeziti „širsti“, lenk. jędzić się „pykti, niršti“.