Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia

54°17′13″š. pl. 23°19′46″r. ilg. / 54.28706°š. pl. 23.329516°r. ilg. / 54.28706; 23.329516

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Lazdijų
Savivaldybė	Lazdijų rajonas
Gyvenvietė	Būdvietis
Adresas	Bažnyčios g. 5
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1906 m.

Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Būdviečio kaime, Lazdijų rajone, 4 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia. Ji 1831 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau kurį laiką jo nebuvo. 1885 m. paskirtas nuolatinis. Kunigo Vladislovo Palukaičio rūpesčiu nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Kunigas Jonas Grajauskas 1906 m. pastatė medinę koplyčią. Ji 1917 m. tapo filija. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis su 2 bokštais. Klebonas J. Marčiukonis 1947 m. pasitraukė į pogrindį, 1949 m. mirė slėptuvėje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudiško stiliaus, turinti barokui būdingų bruožų.^[1] Ji stačiakampio plano, darnių proporcijų, dvibokštė, su trišone apside. Pagrindinio fasado trikampis frontonas su kryžiumi įrėmintas dviejų keturkampio pagrindo bokštų. Bokštai su stačiakampėmis garsinėmis angomis, dengtomis medinėmis horizontaliomis žaliuzėmis, dengti piramidiniais keturšlaičiais stogais, užsibaigiantys postamentais su ornamentuotais kryžiais. Virš presbiterijos ir dvišlaičio bažnyčios stogo centre iškilę daugiakampiai bokšteliai su barokiniais šalmais ir ornamentuotais kaltiniais kryžiais. Geometriniai langų ir durų skaidymai suteikia dekoratyvumo fasadams. Apsidėje įstatyti į kvadratus sudalinti siauri stačiakampiai langai ir pusapskritimio formos dekoratyvus švieslangis. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Šventoriuje stovi iš raudonų plytų sumūryta mauzoliejinė koplyčia, kurioje palaidota Prapuntų dvarininko Kristupo Hertyk žmona Sofija (lentoje įrašas „mirusi 1850 m. liepos 4 d.“).^[1] Šventoriuje yra 1989 m. perlaidoto Būdviečio klebono kankinio Juozapo Marčiukonio (1914-1950) kapas.^[2]