Azimua
Azimua, arba Ninazimua,[1] – deivė Mesopotamijos mitologijoje, laikyta Ningišzidos sutuoktine.
Dievavardis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirminė dievavardžio forma – Ninazimua, paliudyta Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu datuojamuose šaltiniuose.[2] Vėliau NIN ženklas dažniausiai būdavo praleidžiamas.[2] Forma Ninazimua paliudyta bent viename teoforiniame asmenvardyje – Geme-Ninazimua.[2]
Wilfred G. Lambert iškėlė mintį, kad galima deivės vardo dėmens a-zi interpretacija – „gyvybės vanduo“.[3]
Vieta panteone
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Azimua laikyta Ningišzidos žmona.[2] Visgi būta įvairių tradicijų. Dievų sąrašas An = Anum jo žmona įvardija ne tik Azimuą, bet ir Ekurritum (niekur kitur toks jos vaidmuo nepaliudytas[4]), o kiti šaltiniai žmona linkę įvardyti Geštinaną, tapatinamą su Belet-Seri.[5] Kai kuriais atvejais Azimua ir Geštinanna / Belet-Seri būdavo supinamos viena su kita, pvz., Lagašo valdovo Gudėjos įrašuose.[6] Dievų sąraše iš Sūzų abi laikomos dviem tos pačios dievybės vardais, Ningišzidos žmona ir Dumuzio seseria.[7] Anot Wilfred G. Lambert, Azimuos vardas kai kada galėjo būti ir tiesiog Geštinanos titulas – tais atvejais, kai šioji laikyta Ningišzidos žmona.[8]
Belet-Seri taip pat galėjo būti kitų deivių epitetas: Ašratum, Amuru žmonos, arba jos atitikmens šumerų mitologijoje Gubaros, dėl to bent vienu atveju Amuru ir Ningišzida susipynė, o pirmasis susietas su Azimua.[9]
Azimua galėjo būti požemio pasaulio raštininkė,[10] šis vaidmuo taip pat buvo priskiriamas Geštinanai.[11]
Kultas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikėtina, kad ankstyviausias Azimuos paminėjimas – ankstyvojo dinastinio laikotarpio tekstas iš Faros, tačiau vardas išlikęs ne visas.[12] Dar vienas toks abejotino tikrumo ankstyvas įrašas – Zame himnas iš Abu Salabicho, tačiau, kaip atkreipia dėmesį Dina Katz, kadangi šiame tekstyne neminimas Ningišzida, Azimuos paminėjimas būtų neįprastas.[10]
Deivė garbinta Ūre, kur stovėjo jai skirta šventykla, ir Umoje.[10]
Mitologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ninazimua figūruoja mite Ningišzida ir Ninazimua, kur aprašoma, kaip deivė susižino su kuriam laikui mirusiu vyru.[13] Ningišzida ir Ninazimua primena kitus mitus, kurių tema – trumpalaikė dievybės mirtis: Damu ir sesuo, Dumuzis ir seserys, Dumuzis ir Geštinana, Dumuzio sapnas bei Inanos nužengimas.[14] Visgi kol kas neįmanoma visiškai atkurti šio kūrinio siužeto, nes aptikta nedaug kopijų, klaidų galėjo įvelti perrašinėtojai, esama ir kitų problemų.[15]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Krul 2018, p. 357.
- 1 2 3 4 Cavigneaux & Krebernik 1998, p. 329.
- ↑ Katz 2003, p. 6.
- ↑ Wiggermann 1998, p. 369.
- ↑ George 1993, p. 37.
- ↑ Katz 2003, p. 393.
- ↑ Katz 2003, pp. 356–366.
- ↑ Lambert 2013, p. 389.
- ↑ George 1993, pp. 37–38.
- 1 2 3 Katz 2003, p. 369.
- ↑ Wiggermann 1998, p. 368.
- ↑ Katz 2003, p. 398.
- ↑ Black 2004, p. 215.
- ↑ Black 2004, pp. 215–216.
- ↑ Black 2004, p. 219.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Black, Jeremy (2004). „Ning̃išzida and Ninazimua“. Orientalia. 73 (2). GBPress - Gregorian Biblical Press: 215–227. ISSN 0030-5367. JSTOR 43076898. Nuoroda tikrinta 2022-03-30.
- Cavigneaux, Antoine; Krebernik, Manfred (1998), „Nin-Azimua, Azimua“, Reallexikon der Assyriologie (vokiečių), nuoroda tikrinta 2022-04-02
- George, Andrew R. (1993). House most high: the temples of ancient Mesopotamia. Winona Lake: Eisenbrauns. ISBN 0-931464-80-3. OCLC 27813103.
- Katz, Dina (2003). The Image of the Netherworld in the Sumerian Sources. Bethesda, MD: CDL Press. ISBN 1-883053-77-3. OCLC 51770219.
- Krul, Julia (2018). „Some Observations on Late Urukean Theophoric Names“. Grenzüberschreitungen Studien zur Kulturgeschichte des Alten Orients: Festschrift für Hans Neumann zum 65. Geburtstag am 9. Mai 2018. Münster: Zaphon. ISBN 3-96327-010-1. OCLC 1038056453.
- Lambert, Wilfred G. (2013). Babylonian creation myths. Winona Lake, Indiana: Eisenbrauns. ISBN 978-1-57506-861-9. OCLC 861537250.
- Wiggermann, Frans A. M. (1998), „Nin-ĝišzida“, Reallexikon der Assyriologie, nuoroda tikrinta 2022-04-02
