Azijos anticiklonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oro slėgio žemėlapis. Teritorijos Pietų Sibire ir Centrinėje Azijoje, veikiamos Azijos anticiklono, pasižymi ypač aukštu slėgiu (raudona spalva)

Azijos anticiklonas (kitaip Azijos maksimumas, Sibiro anticiklonas, Sibiro maksimumas) – aukšto atmosferos slėgio sritis Azijoje, susidaranti kasmet žiemomis. Jo centras – virš Mongolijos. Azijos anticiklonas yra vienas sezoninių atmosferos veiklumo centrų. Susidaro formuojantis ir išsilaikant aukšto slėgio sritims virš atvėsusio žemyno. Iš Azijos anticiklono šaltas oras slenka per Kiniją ir Japoniją į pietus ir pietryčius (žiemos Azijos musonas).[1]

Veikiant Azijos anticiklonui jo centre temperatūra nukrenta žemiau -40 °C, o slėgis pakyla virš 1041 milibarų. Dėl šio anticiklono Sibire temperatūros pasiekia rekordinį šaltį (-67,8 °C Verchojanske 1885 m.), o oro slėgis – maksimumą (1083,8 milibarai Agatoje, Krasnojarsko krašte 1968 m.).[2] Azijos anticiklonas žiemomis lemia klimatą ne tik virš Sibiro, šiaurės ir centrinės Kinijos, Vidurinės Azijos, bet jo šaltos oro masės gali įsiveržti ir į Europą (iki pat Italijos) arba Pietryčių Azijos (iki Malaizijos, Filipinų). Azijos anticiklonas pradeda formuotis rugpjūtį, maksimumą pasiekia sausį, o paliauja balandį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arūnas BukantisAzijos anticiklonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. John E. Oliver. Encyclopedia of world climatology, 2005