Azijinis juodgalvis ibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Threskiornis melanocephalus
Azijinis juodagalvis ibis (Threskiornis melanocephalus )
Azijinis juodagalvis ibis
(Threskiornis melanocephalus) Harjanos valstijoje (Indija)
 
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Irklakojiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Pelecaniformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Pošeimis: Ibiai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithinae)
Gentis: Juodgalviai ibiai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis)
Rūšis: Azijinis juodgalvis ibis
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis melanocephalus)
Binomas
Threskiornis melanocephalus
Latham, 1790

Azijinis juodgalvis ibis[2] (Threskiornis melanocephalus) – irklakojinių paukščių (Pelecaniformes) būrio, ibinių (Threskiornithidae) šeimos, ibių (Threskiornithinae) pošeimio, juodgalvių ibių (Threskiornis) genties paukščių rūšis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 65 – 76 cm, atstumas tarp sparnugalių 130 cm. Visas kūnas baltas, tik plačios uodegos plunksnos yra pilkos spalvos. Plunksnomis neapaugę galva ir kaklas ir kojos juodos spalvos. Ilgas, masyvus snapas juodos spalvos.

Veisimosi metu plika oda po sparnais yra kraujo raudonumo spalvos. Galva įgauna mėlyną atspalvį, o kojos pradeda žvilgėti. Kaklo apačios plunksnos rusvos, o krūtinės ir nugaros - blyškiai gelsvos.

Jauniklių galvos plunksnos pilkos, o kaklas baltas. Po trijų metų nesiskiria nuo suaugusių individų.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkamas Indijoje, Pakistane, Šri Lankoje, Nepale, Kinijoje, Bangladeše, Vietname ir Kambodžoje. Užklystantis paukštis Japonijoje, Indonezijoje ir Filipinuose. Žiemoja Kinijos pietuose, Tailande, Korėjoje, Japonijoje, Sumatroje ir Filipinuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopaspelkės; upių ir ežerų pakrantės; lankos ir ryžių laukai. Kartais aptinkamas jūros užliejamose dumblėtose seklumose, lagūnose ir mangrovėse . Migrantas. Maitinasi ir veisiasi grupėse.

Minta varlėmis, buožgalviais, sraigėmis, vabzdžiais ir kirmėlėmis. Pakrančių populiacijos minta žuvimi ir vėžiagyviais. Kartais maitinasi augalais. Grobio ieško vandenyje ir ant žemės. Sekdami besiganančius [buivolas|buivolus]] sulesa jų pabaidytus vabzdžius.

Peri mišriose kolonijose kartu su garniniais ir gandriniais paukščiais. Veisimosi periodas prasideda iškart po liūčių. Paukščių tuoktuvių metu gana triukšmingi. Lizdą krauna medžiuose ar krūmuose, netoli vandens. Lizdas 30 cm diametro. Dėtyje 2 – 4 kaušiniai. Inkubacija trunka 25 – 23 dienas. Apsiplunksnuoja 40 dienų.

Kartos trukmė – 10,1 metai.

Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra beveik nykstanti rūšis. populiacijoje yra 10000-19999 suaugusių individų.

Populiacijos mažėjimo priežastys: drenažas; trikdymas, medžioklė ir kiaušinių rinkimas; žemės ūkio plėtra.

Rūšies apsaugos priemonės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

arkive.org / Wildscreen Arkive. Black headed ibis