Ayn Rand

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ayn Rand
A. Rand 1957 m.
Gimimo vardas Alisa Rozenbaum
Gimė 1905 m. vasario 2 d.
Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Mirė 1982 m. kovo 6 d. (77 metai)
Niujorkas, JAV
Palaidotas (-a) Kensiko kapinės, Niujorkas
Tautybė žydė
Pilietybė Rusija (1905–31 m.)
JAV (nuo 1931 m.)
Sutuoktinis (-ė) Charles Francis O'Connor (1929–1979)
Veikla filosofė, rašytoja
Sritis objektyvizmas, individualizmas
Alma mater Petrogrado universitetas
Vikiteka Ayn Rand
Parašas

Ain Rend (angl. Ayn Rand), gimė kaip Alisa Rozenbaum (rus. Алиса Розенбаум, 1905 m. vasario 2 d. – 1982 m. kovo 6 d.) – Rusijos žydų kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų filosofė ir rašytoja. Savo darbuose propagavo individualizmą, laissez-faire kapitalizmą, padarė įtaką JAV konservatizmui bei libertarizmui.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė turtingo vaistininko Zinovijaus Rozenbaumo šeimoje. Mokėsi namuose. Po 1917 m. revoliucijos jos tėvo vaistinę konfiskavo komunistai. 1924 m. Ain Rend baigė Petrogrado valstybinį universitetą (studijavo istoriją, klasikinę filosofiją). Po studijų įstojo į Valstybinį kinematografijos institutą, siekė rašyti scenarijus.[1]

1926 m., gavusi giminių laišką iš Čikagos, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, gavusi leidimą išvykti, esą važiuoja semtis patirties kinematografijos kūrime. Įsikūrusi JAV pasikeitė vardą į Ain Rend. Po šešių mėnesių, praleistų Čikagoje, ji išvyko į Holivudą, kur atsitiktinai susipažinusi su prodiuseriu Sesiliu Dimailu gavo galimybę įsidarbinti scenarijų autore. 1929 m. ištekėjo už aktoriaus Franko O’Konoro. 1931 m. Rend suteikta JAV pilietybė.[1]

XX a. 4-ajame dešimtmetyje užsiėmė kūrybine veikla – rašė scenarijus, romanus, pjeses, dirbo kompanijoje "RKO Radio Pictures, Inc. ". Pirmasis publikuotas kūrinys – romanas „Mes gyvieji“ (1936 m.). Pripažinimo sulaukė parašiusi knygą „Šaltinis“ – 1943 m. ji publikuota, tapo bestseleriu, o 1949 m. – pastatytas filmas.[1]

1951 m. Ain Rend su Franku O’Konoru persikėlė į Niujorką, kur su savo pasekėjais (Natanu Bliumentaliu, Barbara Veidman, Alenu Grinspanu ir kt.) subūrė Class of ’43 sueigą, kurioje plėtojo Rend filosofinę objektyvizmo idėją. Vėliau Natanas Bliumentalis (pasivadinęs N. Brandenu) įkūrė Natano Brandeno institutą, kuris skleidė Rend idėjas. 1962 m. Rend ir Brandenas pradėjo leisti biuletenį Objectivist Newsletter (nuo 1966 m. – The Objectivist). Rend palaipsniui išgarsėjo, pradėta kviesti į televizijos ir radijo laidas, tapo viešąja intelektuale. Nuo 1961 m. pradėjo rašyti filosofines knygas.[1]

1968 m. dėl asmeninių nesutarimų Rend nutraukė bendradarbiavimą su Brandenu, Natano Brandeno institutas uždarytas. Buvę jo mokiniai pradėjo skelbti savas Rend filosofijos interpretacijas, kurias pati autorė griežtai atmetė kaip anarchistines.[1]

1971–1976 m. leido biuletenį Ayn Rand Letter. 1974 m. Rend atlikta plaučių vėžio operacija. Po jos filosofė liko silpnos sveikatos, užsiėmė daugiausia savo veikalų tvarkymu, raštų leidyba.[1]

Kūryba ir idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ain Rend savo grožiniuose kūriniuose skelbė išdidaus, nepriklausomo ir be išlygų kovojančio dėl savo laisvės kūrėjo idealą. Parašė dramų, kino scenarijų.[2]

Autorės filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos Aristotelis, F. Nyčė, N. Černyševskis[2] (pati Rand pripažino tik Aristotelį, Tomą Akvinietį ir klasikinius liberalus, o kitiems filosofams nestokojo kritikos).[3]

Rend teigė etinį egoizmą, asmens teises, valstybės kontrole ir mokesčiais nevaržomą kapitalizmą, priešiškumą altruizmui, religijai, kolektyvizmui, etatizmui. Didžiausia vertybe laikė asmens laimę, vertinimo svarbiausiu matu – protą.[2]

Savo filosofijos principu Rend laikė objektyvizmą, kurį apibrėžė taip: „objektyvizmas – tai žmogaus kaip herojiškos būtybės, kuriam jo laimė yra moralinis jo paties gyvenimo tikslas, produktyvūs pasiekimai – jo kilniausia veikla, o protas – vienintelis jo absoliutas, samprata“.[4]

Ain Rend būnant gyvai, jos filosofija akademinėje terpėje nesusilaukė įvertinimo ar buvo visai nežinoma. Kadangi savo principus dėstyti pradėjo filmuose ir grožinėse knygose, Rend filosofija akademikų nevertinta rimtai. Visgi, Ain Rand idėjos cirkuliavo tarp JAV konservatorių bei libertarų. Nuo 2009 m. ji – ikoninė „Arbatėlės partijos“ (Tea Party) antivyriausybinio judėjimo figūra.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grožinė kūryba
  • Mes gyvieji (We the Living, 1936 m.),
  • Himnas (Anthem, 1938 m.),
  • Šaltinis (The Fountainhead, 1943 m., liet. 2020 m.),
  • Atlantas išsitiesė (Atlas Shrugged, 1957 m.).
Filosofiniai veikalai
  • Naujajam intelektualui (For the New Intellectual, 1961 m.),
  • Savanaudiškumo dorybė (The Virtue of Selfishness, 1964 m.),
  • Kapitalizmas: Nežinomas idealas (Capitalism: The Unknown Ideal, 1966 m.),
  • Romantinis manifestas (The Romantic Manifesto, 1969 m.),
  • Naujoji kairė: antiindustrinė revoliucija (The New Left: The Anti-Industrial Revolution, 1971 m.),
  • Įvadas į objektyvistinę epistemologiją (Introduction to Objectivist Epistemology, 1979 m.),
  • Filosofija: kam jos reikia (Philosophy: Who Needs It, 1982 m.)

Pagal jos kūrinius sukurta daugiau kaip 12 filmų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Ayn RandEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Ayn Rand. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  3. Sciabarra, Chris Matthew (2013). Ayn Rand: The Russian Radical (2nd ed.). University Park, Pennsylvania: Pennsylvania State University Press.
  4. Rand, Ayn (1992) [1957]. Atlas Shrugged (35th anniversary ed.). New York: E.P. Dutton.