Pereiti prie turinio

Avranšas

Avranšas
pranc. Avranches
      
Miesto reginys
Avranšas
Avranšas
48°41′06″ š. pl. 1°21′20″ v. ilg. / 48.68500°š. pl. 1.35556°r. ilg. / 48.68500; 1.35556 (Avranšas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėPrancūzijos vėliava Prancūzija
RegionasNormandija Normandija
DepartamentasManšas (departamentas)
Gyventojų (2021)10 240[1]
Plotas11 km²
Tankumas (2021)931 žm./km²
VikitekaAvranšas

Avranšas (pranc. Avranches, norman. Avraunches) – miestas šiaurės vakarų Prancūzijoje, Normandijoje, Manšo departamente, į šiaurės rytus nuo Reno, ant kalvos priešais Lamanšo sąsiaurio Sė estuariją. Praeina Kano–Reno plentas, geležinkeliai į Dol de Bretanę, Sen Lo. Daugiausia maisto pramonė, turizmas. Apylinkėse auginami pieniniai galvijai.[2]

Veikia Senųjų Fondų biblioteka, kurioje saugomi VIII–XIV a. iliustruoti rankraščiai ir inkunabulai iš Mon Sen Mišelio vienuolyno. Likęs paminklinis akmuo, žymintis Henriko II atgailos vietą. Įrengtas karinis memorialas, skirtas amerikiečių generolui Džordžui D. Patonui. Į vakarus nuo Avranšo, Sė estuarijos saloje, įsikūręs žymus Mon Sen Mišelio vienuolynas.[2]

Avranšas buvo galų genties abrinkatų sostinė. 511 m. tapo vyskupijos centru, pastatyta Avranšo Šv. Andriaus katedra (sugriauta per Prancūzijos revoliuciją). Miestą puldinėjo bretonai, vikingai. 1172 m. Anglijos karalius Henrikas II Avranše atliko atgailą už nužudytą Šv. Tomą Beketą.[2]

1639 m. Avranše kilo „basųjų valstiečių“ sukilimas prieš druskos mokestį.[2]

II pasaulinio karo metais Avranšas buvo strateginis Normandijoje išsilaipinusių Sąjungininkų taškas. 1944 m. liepą, po didelių mūšių, miestas atkovotas.[2]

2019 m. prie Avranšo prijungtas Sen Marten de Šamas.