Avokadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Avokadai)
Avokadas

Avokadas (angl. alligator pear 'aligatorinė kriaušė') – amerikinės persėjos vaisius. Tai – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo vienasėklė uoga, 7–20 cm ilgio, 7–10 cm skersmens ir 250–600 g svorio. Avokado vaisius yra uoga, o ne kaulavaisis, kadangi sėklą nesupa kaulavaisiams būdingas kietas, sumedėjęs endokarpis.[1]

Vaismedis pradeda derėti po 4–5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius nustoja aromato ir jam būdingų vertingų savybių. Vaisiai labai vertinami, naudingi sveikatai. Juose yra apie 5–32 proc. riebalų, iš kurių nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina kraujo klampumą, jo krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisiuose yra 0,8–4,4 proc. baltymų, 1,2–10 proc. angliavandenių, maistingame minkštime – vitaminų A, C, riboflavino, niancino ir kt.

Vaisiai būna tinkami maistui, kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas. Jei jis kietas, tai dar kurį laiką reikia nokinti. Maistui sunokę vaisiai perpjaunami išilgai, išimamas kauliukas. Pats minkštimas yra riebus, sviesto skonio ir gelsvai žalio atspalvio. Vaisiaus minkštime esančias riebalų rūgštis nuo oksidacijos galima apsaugoti suvilgius jį citrinos sultimis. Neapdorotas citrinos rūgštimi minkštimas ruduoja ir praranda daug biologiškai veiklių medžiagų.

Vaisiai naudojami šaltiems užkandžiams, salotoms gaminti. Iš prinokusių avokadų išgaunamas aliejus, naudojamas kosmetikos priemonių gamyboje.

Savo gimtinėje Vidurio Amerikoje avokadas žinomas 8000 metų. Dabar dėl savo unikalios sudėties – vienas vertingiausių vaisių pasaulyje. Skirstoma į 3 veisles – meksikinę (tamsūs vaisiai), gvatemalinę (žalios, gruoblėtos, vertingiausios), antilinę (žalios, lygios). Dar vadinama miško sviestu.

  • Neturi cholesterolio ir turi truputėlį angliavandenių. 11 vitaminų rūšių (A, B grupės, G, D, K, C), 14 rūšių mineralinių medžiagų – daugiausiai kalio, kalcio, geležies. 15–30 % augalinių riebalų.
  • Minkštimas lengvai virškinamas, organizme mažina cholesterolį, stimuliuoja, manoma, kad ir kaip afrodiziakas. Veido odai ir plaukams turi regeneruojamąjį poveikį, galima daryti kaukes. Tinka sergantiems cukriniu diabetu.
  • Nesunokusių vaisių apyvaisyje ir lapuose rasta toksiškų medžiagų.
  • Vartojamas kaip ir kiti egzotiniai vaisiai (žr. įžangoje). Taip pat gaminamos šaltos sriubos, majonezai, padažai, tepama ant baltos duonos.
Avokadai

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[2]
1 Meksikos vėliava Meksika 2393
2 Kolumbijos vėliava Kolumbija 876
3 Dominikos Respublikos vėliava Dominikos Respublika 676
4 Peru vėliava Peru 660
5 Indonezijos vėliava Indonezija 609
6 Kenijos vėliava Kenija 322
7 Brazilijos vėliava Brazilija 266
8 Etiopijos vėliava Etiopija 245
9 Haičio vėliava Haitis 191
10 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 187

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Morton, J. 1987. Avocado. p. 91–102. In: Fruits of warm climates. Julia F. Morton, Miami, FL.