Avinė dirvapintė
| Albatrellus ovinus | |||
|---|---|---|---|
 Avinė dirvapintė (Albatrellus ovinus) | |||
| Mokslinė klasifikacija | |||
 Index Fungorum
| |||
| Binomas | |||
| Albatrellus ovinus (Schaeff.) Kotl. & Pouzar, 1957 | |||
| Sinonimai | |||
|
Avinė dirvapintė (Albatrellus ovinus) – kempininių šeimos valgomas grybas, turintis geras maistines savybes.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kepurėlė 5 -15 cm skersmens, mėsinga, bet trapi, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia arba nežymiai įdubusi, dažnai su netaisyklingais gūbreliais. Kraštai banguoti arba skilinėti. Luobelė sausa, senų grybų suaižėjusi arba sutrūkinėjusi lopeliais. Kotas centrinis, ekscentrinis arba šoninis, 2 -4 cm ilgio, tvirtas, į apačią smailėjantis, šiek tiek netaisyklingas. Vamzdeliai balti, išdžiūvę gelsvi, vienasluoksniai,trumpi, šiek tiek nuaugę kotu žemyn. Poros apskritos, kampuotos arba pailgos ir smulkios. Trama balta, paspaudus pageltonuoja, kieta, bet trapi, migdolų kvapo ir švelnaus skonio. Sporos, plačiai kiaušiniškos, 4-5x3-4 μm.
Spalvos ir formos kaita: kepurėlė iš pradžių pilkai balta, vėliau gelsva, kartais su šviesiai rudomis dėmėmis. Luobelė ilgainiui pasidaro sausa ir galiausiai sutrūkinėja ochros geltonumo lopeliais. Kotas lygus arba rievėtas baltas, su gelsvomis dėmėmis. Poros ir vamzdeliai iš pradžių balti, vėliau gelsvo atspalvio. Trama iš pradžių balta, ilgainiui taip pat įgauna gelsvą atspalvį.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis išties dažnai sutinkamas grybas auga grupėmis spygliuočių miškuose, ypač po eglėmis ir pušimis kalnuotose vietovėse.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (189 psl.) ISBN 9955-573-65-1
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
