Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus bažnyčia.

55°45′16″š. pl. 26°01′41″r. ilg. / 55.7544°š. pl. 26.0280°r. ilg. / 55.7544; 26.0280

Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Zarasų
Savivaldybė	Zarasų rajonas
Gyvenvietė	Aviliai
Adresas	Bažnyčios g.1
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1875 m.

Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Avilių kaime, 15 km į vakarus nuo Zarasų. Liaudies architektūros formų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš kunigaikščių Giedraičių 1712 m. Avilių kapinėse pastatė medinę koplyčią, kuri priklausė Dusetų parapijai. 1744 m. ją aptarnavo čia apsigyvenę vienuoliai pijorai. 1794 m. Aviliai priskirti Antazavės parapijai.

1812–1818 m. Avilių dvaro savininkė Gertrūda Kaminskienė dabartinės bažnyčios vietoje pastatė naują koplyčią. Vincentas Belikovičius 1815 m. prašė Vilniaus vyskupo leisti Aviliuose laikyti pamaldas (koplyčią jis suremontavęs).

Kunigas L. Misevičius, gavęs iš Vencavų dvarininkų Kruvičių paramos, 1875 m. koplyčią pertvarkė į bažnyčią. Iš abiejų pusių buvo pristatyta po zakristiją, pastatas pailgintas. Kunigas Juozapas Laniauskas 1891 m. apmūrijo šventorių ir kapines. Aviliuose 27 metus kunigavo Mykolas Petrauskas. Filtalistas Stanislovas Žilys 1930–1932 m. perdengė bažnyčią, suremontavo pastatus. Plieninį varpą bažnyčiai 1930 m. paaukojo parapijiečiai Trapnauskai. Avilių administratorius Izidorius Puriuškis (1910–1989) 1949 m. ištremtas į Karagandą (į Lietuvą grįžo 1956 m.).

1974 m. į Avilių parapiją klebonu buvo paskirtas Alfonsas Kadžius (1910-1999). Gyvendamas Aviliuose suremontavo bažnyčią, domėjosi kaimo istorija, rinko vietos tautosaką. Jo rūpesčiu sutvarkyti vargonai, padidinta estrada chorui, geležinėmis templėmis sutvirtintas bažnyčios statinys, nudažyti bažnyčios, varpinės ir špitolės fasadai. Prof. Elena Šmigelskaitė restauravo du bažnyčios paveikslus.^[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, stačiakampio pailgo plano (24,5×16,5 m). Stogo bokštelis su varpo formos šalmu ir geležiniu kryžiumi. Dvišlaičio stogo gale yra kitas, ažūrinis geležinis kryžius. Fasadas kuklus, be portiko. Trikampis frontonas papuoštas puslankiu langu su spindulių padalomis. Bažnyčios vidus 3 navų, atskirtų šešiomis medinėmis kolonomis. Abipus presbiterijos yra po zakristiją.

Šventoriaus tvora akmenų mūro, su geležiniais 3 angų vartais tarp mūrinių stulpų.^[2] Šventoriuje stovi medinė varpinė. Į bažnyčią veda treji tašyto akmens laiptai – centriniai ir dveji šoniniai.^[3]